Interviu BNS verslininkas taip pat sakė nežinantis, ar anksčiau bendrovei galėjo grėsti rimti nemalonumai dėl jos gaminiuose galbūt aptikto bakterinio užkrato. Maisto gamybos įmonėje, anot jo, tvyro „operacinė tvarka“, o įmonei pačiai rūpi jos vardas.
Tačiau S.Mačiulis kartu pripažįsta, jog įvairių smulkių pažeidimų nuolat nustatoma įvairiose maisto gamybos įmonėse: „Nerasti pažeidimų gali tikrai „McDonalds“, kur yra visi produktai šaldyti“.
„Pamatysite, po savaitės kitos viskas čia nurims. Kaip nutilo su „MG Baltic“, ten kažką dar rado, čia nieko jie neras, nes negali rasti paprasčiausiai. (...) Negi jūs galvojat, kad, tarkime, gavo kažkokią tai sugedusią produkciją, ir paprasčiausiai pateikė ir paleido ją į pardavimą? To nebūna paprasčiausiai, tai ne tarybiniai laikai, kiekvienas saugo savo vardą“, – sakė 100 proc. „Judex“ akcijų valdantis S.Mačiulis.
Maisto ir veterinarijos vadovą Joną Milių „Judex“ akcininkas vadino skaidriausiu tarnautoju šiose pareigose, o savo draugą Seimo narį „tvarkietį“ Petrą Gražulį – vienu sąžiningiausių politikų.
– Jūsų įmonė atsidūrė teisėsaugos tyrimo akiratyje, esate vienas pagrindinių žmonių, kuris galbūt gali daug ką paaiškinti.
– Ar jūs įsivaizduojat, kad šitokia įmonė, kurioje yra tvarka kaip klinikų operacinėje, gali gauti kažkokią didelę baudą, už kurią vertėtų mokėti kažkokius kyšius, kad tos baudos nemokėtų, to nebūna. To paprasčiausiai nebūna. Jeigu jums įdomu, jūs tiesiog nueikite į tą įmonę, paprašykite, kad jus pervestų per cechus.
Jeigu įmonė eksportuoja netgi į Izraelį, kai atvažiuoja rabinai tikrinti tvarkos... Nu ar gali tai būti teisybė?
– O tikrai galima būtų pasižvalgyti?
– Eikite pas direktorių ir prašykite, ir jums parodys, kokia yra tvarka, kokia tai yra švara ir ten gauti baudą kažkokią už kažkokį tai neatitikimą tai yra nesąmonė. Jeigu įmonė eksportuoja netgi į Izraelį, kai atvažiuoja rabinai tikrinti tvarkos... Nu ar gali tai būti teisybė?
Man žiauriai pikta yra, kad mes dabar atsidūrėme, kad Lietuva atsidūrė tokioje situacijoje, kai čia dabar prieš rinkimus visi vienas kitą, taip sakant, maudo tame mėšle. Kažkur kažkas paskundė. Tegul eina tikrina. Jeigu buvo kažkokie skundai, tegul ir tikrina skundus ir patikrina rezultatus, jeigu kažkas bus, tai bus. Nieko nebus. Aš jums duodu, atsiprašant, kepurę priš***, kad to nebus.
Petras Gražulis yra, aš nežinau, galbūt karštas žmogus, galbūt jis kitą sykį ten užsiputoja ir pašneka galbūt daugiau negu reikia, bet kas link sąžiningumo, gyvenime aš su juo daug metų pažįstamas, gyvenime jis niekam nėra siūlęs kyšio ir neprašęs protekcijos.
– O gal jūs galite papasakoti, kaip čia P.Gražulis susijęs su šita įmone? Kokios yra tos sąsajos? Kai kur jis yra vadinamas šitos įmonės įkūrėju, steigėju, tik formaliai jis yra nematomas. Kokia iš tikrųjų šios įmonės istorija?
– Apie tai nepasakosiu, nes nesusiję tie reikalai.
– Bet tai yra labai svarbu, nes gal jis niekuo nesusijęs? Galėtumėte išsklaidyti spekuliacijas.
– Kažkada korespondentai skambino ir man sakė: „Taigi ten dirba P.Gražulio žmona, tai kaip jis nesusijęs“. Na, o jeigu P.Gražulio žmona dabar dirbtų „Maximoje“ kasininke kažkokia, tai jis irgi būtų su ja susijęs?
– Bet „Judex“ dirba ir jo sūnus.
– Dirba, ir ne vienas sūnus, man atrodo, ir antrasis vasarą tenai padirba, aš nežinau šito. Vienas tikrai dirba, kitas galbūt tik vasarai, kai atostogos.
– O „Judex“ komercijos direktorė Patricija Pachomovaitė, kuri yra sekretorė -padėjėja P.Gražulio Seime, kaip tai susiję?
– Šitoje vietoje nieko negaliu pasakyt absoliučiai. Dirba žmogus gerai, o jeigu jam patiko, kaip ji dirba „Judex“, nu tai galbūt pasikvietė ir sau padėt.
– Gal galite trumpai papasakoti apie „Judex“, kokia šios bendrovės apyvarta, į kiek šalių eksportuoja produkciją?
– Šitų dalykų nesakysiu, bet tai nėra tiktai koldūnai. Jeigu aš nebūčiau susidūręs su jumis (žurnalistais – BNS), aš galbūt ir paatviraučiau. Bet dabar aš visus korespondentus vis dėlto dedu po vienu... Ir kai mane parodo per televiziją kaip kokį debi**, aš tikrai to nenoriu matyti. Nepykite, bet taip yra. Jūs tikriausiai žinote, ką aš turiu minty.
– Bet yra visokių žurnalistų. Čia lygiai taip pat, kaip su verslu. Yra šešėliniai verslai, bet tai nereiškia, kad visi verslai veikia pagal vieną modelį.
– Taip, bet koldūnų su narkotikais „Judex“ negamina gi.
– Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius šią savaitę yra patvirtinęs, kad prieš metus jūsų įmonėje buvo aptikti kažkokie nežymūs pažeidimai. Kas tai per pažeidimai?
– Jūs užeikite į bet kurią įmonę, nežinau, nežymių pažeidimų irgi rasite. Aš dar kitoje įmonėje dirbu, kur irgi yra pažeidimų. Na ir kas metai ateina Maisto ir veterinarijos tarnyba, tikrina ir nebūna taip, kad nerastų. Nerasti gali žinote kur? Aš jums galiu pasakyti, nerasti gali tikrai „McDonalds“, kur yra visi produktai šaldyti, kur ištraukei iš šaldytuvo, o jiems vienintelė problema pasižiūrėti, ar galiojimas pasibaigė, ar ne.
– O kas tai buvo per pažeidimas, koks pobūdis?
– Negaliu pasakyti, bet ten tikrai smulkmena. Galbūt ant kažkokio maišo etiketės nebuvo, kur nesimatė kažko, ar išplaukus data galiojimo. Tai va, elementarūs tokie dalykai, nereikšmingi visiškai, už kuriuos netgi nebaudžiama, pasakoma pasitaisyti ir surašomas protokoliukas, kuriame nurodoma data, iki kada tą pažeidimą ištaisyti. Kai kurie pažeidimai ištaisomi tuo pačiu metu, kol būna inspektoriai.
Aš jums galiu pasakyti, nerasti gali tikrai „McDonalds“, kur yra visi produktai šaldyti, kur ištraukei iš šaldytuvo, o jiems vienintelė problema pasižiūrėti, ar galiojimas pasibaigė, ar ne.
Aš sakau, man žiauriai pikta, kad šitaip yra. Tas suformulavimas to kaltinimo tokio, kad galimai bandė papirkti dėl to, kad nemokėtume baudos. Ar jūs įsivaizduojate, kokio dydžio bauda gali būti, jeigu ten pažeidė kažkokį kelintą kartą, tai gali skirti kokį tūkstantį eurų. Tai šitokiai įmonei tūkstantis eurų yra tfu, yra nulis. Ir mokėti kažkokius pinigus, ir eiti kažkur kažkam, tuo labiau Miliui, kuris žmogus yra....
Aš daug metų dirbu šitoje srityje, tai tikriausiai vienintelis ir pirmasis tokio skaidrumo žmogus yra ten dabar sėdintis. Jūs pažiūrėkite, kaip jis dirbo, kai su tuo kiaulių maru viskas vyko, jis visur dalyvavo, visur buvo, visur stengėsi. Jis dabar, nežinau, arba kažkam reikia J.Miliaus vietos, arba kažkam labai trukdo Petras, o galbūt ir tai, ir tai.
– O jūs su Petru, taip suprantu, esate gerai draugai?
– Mes draugaujam su juo nuo senų laikų. Šeimą puikiai žinau, juos visus puikiai žinau. Galbūt per televizorių jis yra vienoks, bet gyvenime jis yra kitoks. Aš galiu pasakyti, kiek jis padaro gero žmonėms ir to nieks nežino. Aš pats esu matęs, prie jo priėjo žmogelis, mieste: „Ar jūs galit taip ir taip, man ten kažkokiu klausimu padėt?“. Petras išsitraukė iš kišenės kažkiek eurų iš kišenės, sako: „Pradžioje taip, o paskui tu man pasiskambink, pabandysiu padėt“.
Visiškai nepažįstamam žmogui davė pinigų, ir tai buvo ne vienas kartas. Nežinau, sakau, žinoma, kitą sykį jis pridaro pasikarščiavęs, bet jis iš to pasikarščiavimo daugiau pašneka. Aš manau, jis grįš iš Ukrainos, aš tikrai manau, kad jis padarys kažkokią konferenciją, sukvies žurnalistus. Čia mano nuomonė, aš nežinau, aš su juo nešnekėjau. Aš nebuvau kalbėjęs dabar su juo, bet jisai užkurs čia kažką.
Nu taip tikrai negalima daryti, žmonės išgąsdinti, žmonėms kviečiamos greitosios, vakar direktorius („Judex“ įmonės) išvežamas su keturiais pareigūnais kažkur tai, po įmonę laksto pareigūnai su ginklais, nu klausykit, čia narkotikų ieško? Čia žulikai? Čia Daktaro šitaip neėmė, dar trūko tiktai kaukių ant galvų ir viskas. Žmonės išsigandę, tai čia rusišku žodžiu pavadinsiu – pakazūcha.
– O ką pareigūnai vakar veikė gamybinėse įmonės patalpose?
– Aš nebuvau vakar, nenorėjau važiuoti.
– Na bet jūs informaciją tai turite, neabejoju.
– Vyko negražiai, tik tiek galiu pasakyti.
– Ar jie ėmė mėginius produkcijos?
– Apie šitą nežinau. Ne, kur ims mėginius STT, kokius čia mėginius gali imti chalato neturėdami, jie nesupranta išvis kas yra šaldytas maisto produktas.
– Keista, ką reikia pareigūnams gamybinėse patalpose?
– Jie gąsdino žmones, nu išsivežė tą direktorių, aš nežinau, prigąsdinti žmogeliai.
– Sakykite, grįžtant prie nustatytų pažeidimų. Ar jums buvo žinoma, kad jūsų gaminiuose buvo rasta bakterijų, kurios vadinamos listerijomis?
– Jeigu atvirai, aš net nežinau, kas tai yra.
– Gerai, galime nevadinti pavadinimu, bet sakykite, ar pavojinga žmonių sveikatai bakterija buvo aptikta?
– Šito nežinau. Tokie dalykai vyksta, kai kažkur kažkas nusipirkęs produktą apsinuodijo, tada gauna Maisto ir veterinarijos tarnyba skundą ir pagal tą skundą eina tikrinti įmonę. Jeigu tai buvo, tai vadinasi turi pasižiūrėti veterinarijos tarnyboje, ar buvo toksai skundas, atvažiuoti čia, pažiūrėti, kaip į tą skundą buvo reaguota ir viskas. Nu jeigu taip adekvačiai reaguota, tai gerai, jeigu neadekvačiai, tai negerai.
– O adekvati reakcija tokioje situacijoje kokia yra? Kai būna skundas apsinuodijimu ir įtarimai, kad maiste yra kažkokia bakterija?
– Tų skundų tikrai būna įvairiose įmonėse daug. Kažkur kažkam nepatiko, kažkas paskundė, ar plauką įmetė ar dar kažką, nu tų skundų visi prirašo.
– Bet ar buvo patikrinimų dėl bakterijų būtent?
– Ką aš žinau, nesu šios srities specialistas, kad aš akcininkas dabar, tai nereiškia, kad aš viską žinau absoliučiai apie gamybą ir panašiai. Paprasčiausiai niekuomet, kiek aš žinau, nebūna taip, kad tiesiog atvažiuoja Maisto ir veterinarijos tarnyba ir ima kažkokius mėginius ir tikrina. Yra savikontrolės visi reikalai, mažesnę įmonę tikrina kartą per metus, didesnę galbūt tankiau. Aš nežinau, kiek „Judex“ kartų turi priduoti vandens tyrimus, produkcijos tyrimus į laboratoriją. Ten ištiria, jeigu randa, pasako, kad yra, darykite tvarką. Jeigu neranda, išrašomas pažymėjimas, kad to nėra.
O kad atvažiuotų šiaip, nei iš šio, nei iš to, ieškotų kažkokių tai bakterijų, nu kiek aš žinau, taip nebūna. Galbūt aš kažko nežinau. Paprastai tų bakterijų ieško, kai būna kažkoks skundas, kai kažkas apsinuodija ir viskas.
– Bet tokių patikrinimų konkrečiai dėl bakterijos buvo ar ne?
– Nežinau, ar buvo, negaliu pasakyti.
– Jūs sakote, kad baudos dėl pažeidimų gali siekti apie tūkstantį eurų. Tai ne ta bauda, dėl kurios reikėtų rizikuoti daryti poveikį inspektoriams. Bet jeigu randama pavojinga sveikatai bakterija, ta produkcija turi būti išimta iš apyvartos. Jeigu ji eksportuojama, tai taip pat turi rimtų pasekmių. Dėl to verta rizikuoti, kad būtent tokių sankcijų išvengtų įmonė?
– Negaliu pasakyti. Mes galime prisigalvoti visko, kas būtų, jeigu būtų. Aš tikrai būčiau žinojęs, jeigu ten būtų kažkas tai rimto, paprastai tai tokie patikrinimai būna tiktai pagal skundą. O skundas būna tiktai kai kažkas arba pavydi ir nori paskųsti, arba kažkas iš tikrųjų apsinuodijo, arba nori pakenkti. Keletas variantų va tokių. Jeigu kažkur kažką užkliuvo kažkas, nu tai.
– Tai tokių sankcijų – produkcijos išėmimas iš rinkos, gamybos stabdymas – grėsmė jūsų įmonei nebuvo kilusi?
– Aš apie tai nežinau.
– O gal jūs galėjote būti neinformuotas, gal darbuotojai jums ne viską pasako?
Aš tikrai būčiau žinojęs, jeigu ten būtų kažkas tai rimto, paprastai tai tokie patikrinimai būna tiktai pagal skundą. O skundas būna tiktai kai kažkas arba pavydi ir nori paskųsti, arba kažkas iš tikrųjų apsinuodijo, arba nori pakenkti.
– Prezidentūroje irgi ne visi visiems viską sako, tai aš nežinau ir aš tikrai nebursiu. Aš manau, kad aš žinočiau.
– Ar „Judex“ generaliniam direktoriui yra pareikšti įtarimai?
– Nežinau šito.
– Jūsų paties nekvietė į apklausas?
– Ne.
– Grįžtant prie to, ką kalbėjome pradžioje – ar P.Gražulis prisidėjo prie „Judex“ kūrimo?
– Jeigu aš turiu kažkokių tai draugų ir man reikia konsultacijų, man reikia padėti, tai jis nekvailas žmogus, turėjęs ryšių ir anais laikais ir Baltarusijoje, ir Ukrainoje, ir visur kitur.
– O dabar irgi kreipiatės į jį, jeigu reikia kažkokios pagalbos?
– Jeigu butelio atkimšti nesugebu, tai ir kreipiuosi.
– O sakykit, jūs P.Gražuliui esate padėję? Turiu omeny „Judex“ ar jūs asmeniškai. Ar esate padėję jam kaip Seimo nariui, kaip politikui?
– (Pauzė). Na koks tas padėjimas, kažkur kažkam pasakau, kad balsuojame už Petrą, už Lietuvą, vyrai, tai suprantate, jeigu tai padėjimas, tai padėjimas. Bet galbūt kiti gali suprasti, kad už Petrą Auštrevičių. Tai aš už du balsavau tada, ar ne, dviem padėjau. Daugiau moralinė, taip sakykim, ta pagalba.
– Tai piniginės paramos nesate skyrę?
– Kitokių pagalbų nebuvo, žinokite, sakau, vėlgi taip čia visi įsivaizduoja: „oi, fabrikas didelis, pelnai ir taip toliau“. Tai yra sunku. Vėlgi, kai visi šneka, kad krizė artėja, tik pasibaigus vienai krizei, tai čia nėra iš ko, dar yra krūvos skolų, kurias reikia atiduoti ir čia apie tokius dalykus negali būti nė kalbos.
