„Dėl žiobrių su šventės organizatoriais, Nidos KTIC „Agila“, tartis pradėjome iškart po „Stintapūkio“. Nutarėme prigaudyti jų prieš pat „Žiobrines“, nes tuomet jie būna patys skaniausi, mat, prieš neršimą tampa riebiausiais,“ – pasakoja žvejys Saulius Neliupšis.
„Džiugu, kad šventė įgauna pagreitį, kad dalyvių ir veiklų joje vis daugėja. Atsimenu laikus, kai miško stovyklavietėse „Žiobrines“ švęsdavome tik artimų draugų kompanijoje: šitiek pramogų tuomet tikrai nebuvo. Todėl atvykti ir pasimėgauti pavasariu ir skania žuvimi tiesiog būtina,” – kviečia Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Renginio laikas pasirinktas ne atsitiktinai
„Žiobrinių“ šventė pavasarį organizuojama ne atsitiktinai. Pasirodo, kad tuo metu žiobriai iš Baltijos jūros plaukia neršti upėmis aukštyn, todėl anuomet „Žiobrinėse“ žvejai aptardavo besibaigiančios pavasarinės žūklės sezoną.
„Šiemet nuo gegužės 15 iki birželio 15 dienos Lietuvoje žvejoti žiobrius draudžiama, nes jie plaukia neršti į upes, todėl prieš pat šį draudimą rengiamoje „Žiobrinių“ šventėje bus galima paragauti ypač šviežios žuvies, kuri tuo metu būna dar ir pati skaniausia,“ – priduria Saulius Neliupšis.
Žiobriai kepami senoviniu būdu
Šis neeilinis būdas ant medinės vytelės kepti marinuotą žiobrį Neringoje naudojamas nuo seno. Kaip ir kepimo būdas, taip ir receptas šventėje naudojamas tas pats: pirmiausia nuskutami žuvies žvynai ir pašalinami vidaus organai. Kai aštriai pagaląstu peiliu suraižomi žuvies šonai, ji būna paruošta marinavimui: žiobrio paviršiai įtrinami druskos, pipirų ir šviežių žolelių mišiniu, o kur įmanoma, prikaišoma smulkintų svogūnų ir česnakų. Tuomet žiobris perveriamas medine vytele, kurios nusmailintas laisvas galas smeigiamas prie ugnies ar karštų žarijų.
Šitaip gaminant žuvį, jos perkepti praktiškai neįmanoma, nes sparčiai skrundantys žiobrio paviršiai neleidžia nuleisti išalkusių akių, o rankos skuba jį dėti į lėkštę.
