Vyriausiai rinkimų komisijai (VRK) pateikus rezultatus iš visų rinkimų apylinkių, dvigubos pilietybės instituto išplėtimui pritaria 71,78 proc. balsavusiųjų, tuo tarpu prieš pasisako 26,04 proc. rinkėjų. VRK duomenys rodo, kad referendume dalyvavo 52,28 proc. balsavusiųjų. Tai reiškia, kad referendumas laikomas įvykusiu, tačiau balsų priimti Konstitucijos straipsnio pakeitimą nepakanka.
Tuo tarpu referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo už parlamentarų skaičiaus sumažinimą iki 121 pasisakė 73,7 proc., prieš – 23,07 proc. rinkėjų. 3,24 proc. biuletenių – pripažinti negaliojančiais, o rinkėjų aktyvumas referendume siekia 47,24 proc.
Dvigubos pilietybės instituto išplėtimą palaiko daugiau nei 927 tūkst. rinkėjų. Tam, kad referendume pateiktas klausimas būtų priimtas, reikalinga, kad jį palaikytų 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai.
Kadangi referendume dalyvavo daugiau kaip pusė visų rinkimo teisę turinčių gyventojų, jis laikomas įvykusiu. Tiesa, siekiant pakeisti Konstitucijos 12-ąjį straipsnį balsuoti „už“ turėtų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų asmenų.
Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo būtų laikomas pavykusių, jei už parlamentarų skaičiaus keitimą pasisakytų ne mažiau nei 824 tūkst. 135 rinkėjai, o prie balsadėžių ateitų bent pusė visų rinkimų teisę turinčių gyventojų. Už mažesnį Seimą pasisakė 855 tūkst. gyventojų.
Kadangi savo valią referendume pareiškė mažiau nei 50 proc. balso teisę turinčių gyventojų, referendumas laikomas neįvykusiu.
„Tikiuosi, kad būsimo prezidento ar prezidentės dienotvarkėje šis (dvigubos pilietybės – aut. past.) klausimas bus vienas pirmųjų“, – D.Henke.
Referendume dėl dvigubos pilietybės siūloma nustatyti, kad mūsų šalies pilietybės nepraranda Lietuvos piliečiai, įgiję „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“. Antruoju referendumu siekiama sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 121.
VRK duomenimis, rinkimų dieną iki 20 val. rinkėjų aktyvumas siekė 45,7 proc. Išankstiniame balsavime dalyvavo 10,75 proc. rinkėjų. Bendras rinkėjų aktyvumas pasiekė 56,46 proc. Tiesa, kiek gyventojų dalyvavo referendumuose, paaiškės tik suskaičiavus balsus.
D.Henke: reikia paprastesnio klausimo
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkė Dalia Henke mano, kad referendume pateikiamą klausimą reikia formuluoti paprasčiau. Esą sekmadienį vykusio referendumo metu pateikta formuluotė galėjo būti nesuprasta.
„Patį klausimą reikėtų labai paprastai formuluoti, kad kiekvienas suprastų (...). Pačioje formuluotėje, dabar balsavimo dokumente buvo labai kebliai, teisiškai suformuluota ir greičiausiai ne kiekvienas suprato, ką tai reiškia. Visų pirma reikia orientuotis į tautiečius, kad tai būtų kiekvienam žmogui suprantama ir priimtina“, – BNS sakė D. Henke.
PLB vadovė išreiškė viltį, kad dvigubos pilietybės klausimas grįš į politinę darbotvarkę.
„Tikiuosi, kad būsimo prezidento ar prezidentės dienotvarkėje šis klausimas bus vienas pirmųjų, kuris turės būti sprendžiamas“, – sakė D. Henke.
VRK pirmininkė nurašyti referendumų neskuba
Sekmadienį, suskaičiavus pusės apylinkių rezultatus kol kas per anksti vertinti, kokia gali būti referendumų dėl dvigubos pilietybės ir mažesnio Seimo narių skaičiaus baigtis, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.
„Kol kas yra tik pusės apylinkių rezultatai, kai ateis rezultatai iš didžiųjų apylinkių, ir tada galima bus padaryti tam tikrus apibendrinimus“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė L. Matjošaitytė.
VRK taip pat gavo balsavimo rezultatus iš 31 diplomatinės atstovybės, tuo tarpu balsavimas vyko 52 atstovybėse.
„Tikėtina, kad tokios atstovybės kaip Didžioji Britanija skaičiuos rezultatus ilgai ir gal šią naktį net nesulauksime, o rezultatai bus ryte“, – pažymėjo VRK vadovė.
R.Karbauskis: šlykštus veiksmas
Opozicinių jėgų raginimas nedalyvauti referendume dėl dvigubos pilietybės – šlykštus, mano valdančiosios partijos vadovas Ramūnas Karbauskis.
„Gali būti taip, kad turėsime referendumą, kuriame 90 proc. gyventojų balsuos už, tačiau pritrūks kelių procentų iki 50 proc. ir referendumas bus laikomas neįvykusiu. (…) dabar tas (konservatorių -aut. past.) elgesys yra, na, aš vadinu šlykščiu“, – 15min sakė R.Karbauskis.
Politiko manymu, didelį rinkimų aktyvumą lėmė prezidento rinkimai, kurie gyventojams yra įdomūs.
Pasak R.Karbauskio, nepavykus referendumui dėl dvigubos pilietybės, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą dėl galimybės mažinti kartelę ir bus siūloma jį pakartoti.
R.Karbauskis žurnalistams sakė, kad jau rengiantis referendumui įvertinta, jog sunku pasiekti, kad rinkimuose dalyvautų ir dvigubos pilietybės įteisinimui pritartų daugiau nei pusė visų balso teisę turinčių piliečių.
Tuo tarpu Tarpautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė mano, kad 10 proc. mažesnis rinkėjų aktyvumas, lyginant su prezidento rinkimais, rodo, kad bandymas vilioti rinkėjus populizmu nesuveikė.
„Visgi sveikas protas nugalėjo. Žmonės taip lengvai nepasimauna ant tokių paprastų kabliukų“, – 15min studijoje sakė A. Ramonaitė.
Prisitaikyti prie realybės
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos narys, Estijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Vaidas Matulaitis sako, kad norinčiųjų balsuoti eilės prie Lietuvos atstovybių užsienyje įkvepia optimizmo.
„Eilės yra pilietiškumo ženklas ir mus tai labiausiai džiugina“, – sakė PLB atstovas.
Paklaustas, ar nemano, kad eilės susidarė dėl to, kad Lietuvos atstovybės nebuvo deramai pasiruošusios, V.Matulaitis kalbėjo, kad dalis rinkėjų atėjo balsuoti neužsiregistravę balsuoti, o tai apsunkino atstovybių darbą.
„Manau, kad šitas klausimas (dvigubos pilietybės – aut. past.) yra gyvybiškai svarbus. Pilietybės išsaugojimas nėra vien teisinis klausimas (…). Piliečiai yra žmonės, reikia žiūrėti į žmones, o ne į pasus“, – sakė V.Matulaitis.
PLB atstovo teigimu, priimant dabartinę Konstituciją 1992 m. niekas negalėjo žinoti, kad šalį paliks tiek daug gyventojų. Todėl mūsų šaliai reikia derintis prie realios situacijos.
V.Pranckietis tiki referendumo sėkme
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis 15min studijoje pareiškė tikintis, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus įvyks.
Pasak politiko, kol kas nėra aišku ar visi dalyvavę rinkimuose ėmė biuletenį dalyvauti referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, tačiau jei paaiškės, kad referendume dalyvavo 50 proc. rinkėjų, Seimo pirmininkas neabejoja, kad parlamentarų skaičius bus sumažintas.
„Taip, idėja yra populistinė, jei populizmas reiškia, kad idėja atitinka žmonių lūkesčius. Bet tą prasmę, kurią naudojame, manau, kad tos prasmės neatitinka. (…) Galiausiai, mes leidome pasirinkti“, – paklaustas ar nemano, kad referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo yra populistinis, sakė V.Pranckietis.
Galimybė Lietuvai
Rekordinis užsienio lietuvių aktyvumas – galimybė Lietuvai, mano Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos narys Rimvydas Baltaduonis. Jo teigimu, prie Lietuvos ambasadų užsienyje nusidriekusios eilės rodo, kad užsienio lietuvius mobilizuoti svarbiai klausimais – įmanoma.
„Prie ambasadų nusidriekė eilės, žmonės stovėjo po kelias valandas, kad atiduotų balsą ir mes labai džiaugiamės šia pilietiškumo pergale. Tai yra didžiulė galimybė Lietuvai ir tai rodo, kad galime aktyvuoti daug lietuvių pasklidusių po pasaulį spręsti svarbius klausimus“, – sakė R.Baltaduonis.
Pašnekovas sutiko, kad Lietuvoje referendumas dėl dvigubos pilietybės galėjo sulaukti daugiau dėmesio, tačiau pabrėžia, kad pasiektas rezultatas bet kuriuo atveju yra įspūdingas.
„Pradėjome akciją, ragindami, kad lietuviai visame pasaulyje dalyvautų rinkimuose ir matome, kad tai davė rezultatų. Turime tris kartus didesnį aktyvumą nei 2016 m. Seimo rinkimuose. Taigi matosi, kad ten, kur įdedamos pastangos, ten yra ir rezultatai“, – sakė R.Baltaduonis.
Išlaikyti ryšį
Pagal dabar galiojančius įstatymus, emigravusiems po Nepriklausomybės atkūrimo dviguba pilietybė suteikiama tik išimtiniais atvejais. Dvigubos pilietybės instituto išplėtimo šalininkai teigia, kad pakeitus Konstituciją, Lietuvai pavyktų suvaldyti gyventojų skaičiaus mažėjimą ir išlaikyti glaudesnį ryšį su užsienyje gyvenančiais lietuviais.
„Lietuvoje vyks sprendimas, ir aš manau, kad niekas nežino, kada kokiai šeimai ar asmeniui teks svarstyti tą klausimą ateityje. Tai yra tiesiog Lietuvos ateities klausimas“, – prasidėjus išankstiniam balsavimui sakė D. Henke.
„Tai yra didžiulė galimybė Lietuvai ir tai rodo, kad galime aktyvuoti daug lietuvių pasklidusių po pasaulį“, – R.Baltaduonis.
Rinkimų dieną prie Lietuvos ambasadų Londone ir Dubline nusidriekė eilės. Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje, Renato Norkaus teigimu, balsuoti užsiregistravo per 20 tūkst. Lietuvos piliečių.
Referendumo kritikai atkreipia dėmesį į dvigubos pilietybės keliamą grėsmę. Baiminamasi, kad ateityje Lietuvos politiniams procesams įtaką galėtų daryti žmonės nuo gimimo negyvenę mūsų šalyje.
Gyventojams pritarus referendume pateiktai formuluotei, atsirastų galimybė turėti ne tik Lietuvos, bet ir kitų, dažniausiai ES ir NATO, šalių pilietybes. Tokia referendumo formuluotė parengta siekiant išvengti Lietuvai priešiškų valstybių piliečių antplūdžio ir išvengti, pavyzdžiui, Rusijos piliečių skaičiaus augimo.
„Taip, idėja (referendumo dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo – aut. past.) yra populistinė, jei populizmas reiškia, kad idėja atitinka žmonių lūkesčius“, – V.Pranckietis.
Kad referendumas dėl pilietybės būtų laikomas įvykusiu, jame turi dalyvauti daugiau kaip 50 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių. Pasiekus tokį aktyvumą, tam kad Konstitucija būtų pakeista, pritarti taip pat turėtų daugiau kaip 50 proc. rinkimų teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų asmenų.
Pavyzdžiui, jei referendume dalyvauja pusė visų balso teisę turinčių piliečių, dvigubos pilietybės institutas būtų išplėstas „už“ balsavus visiems referendume dalyvavusiems gyventojams.
Mažiau parlamentarų
Referendumu dėl 55-ojo Konstitucijos straipsnio keitimo siekiama sumažinti parlamentarų skaičių. Šiuo metu Seimą sudaro 141 atstovas, o referendume siūloma jų skaičių sumažinti iki 121.
Referendumo iniciatoriai tikina, kad Seimo narių skaičius turėtų mažėti dėl susitraukusio šalies gyventojų skaičiaus. Taip pat teigiama, kad sumažinus parlamentarų skaičių būtų galima sutaupyti Seimo nariams kasmet skiriamą finansavimą.
Seimo narių skaičiaus mažinimo šalininkai remiasi ir politikos mokslų atstovo Reino Taagepera teorija, teigiančia, kad parlamento dydį geriausia nuspręsti ištraukus kubinę šaknį iš balso teisę turinčių piliečių skaičiaus.
Tuo tarpu referendumo kritikai teigia, kad Lietuvoje sumažėjus gyventojų skaičiui, balso teisę turinčių piliečių skaičius išliko nepakitęs. Pavyzdžiui, šiuose rinkimuose balso teisę turi beveik 2,5 mln. Lietuvos piliečių, o tai yra tiek pat kiek ir 1996 metais. Emigravę gyventojai pilietybės ir balso teisės nepraranda.
Kubinės šaknies teorija kritikuojama dėl menko praktinio jos pritaikymo. Remiantis R. Taagepera siūlymu, optimaliausią parlamento dydį ES turi Kroatija, o Švedijoje parlamentarų skaičius teorinės taisyklės rėmus viršija daugiau nei 100 atstovų.
Tam, kad referendume siūloma nuostata būtų priimta, pritarti turi daugiau negu pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip vienas trečdalis piliečių, turinčių rinkimų teisę. Tai reiškia, kad įvykus referendumui už Seimo narių skaičiaus mažinimą turi pasisakyti 824 tūkst. 135 rinkėjai.
Lyderių nuomonės skiriasi
Politinių lyderių nuomonės dėl dalyvavimo referendumuose skyrėsi. Prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavo referendume dėl dvigubos pilietybės, tačiau atsisakė dalyvauti referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.
„(...) nedalyvavau referendume dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo, neėmiau to balsavimo lapelio, nes manau, kad jis beprasmis. Keliais nariais sumažinę Seimą nepagerinsime jo darbo ir nieko nesutaupysime“, – žurnalistams antradienį sakė kadenciją baigianti šalies vadovė.
Prezidento posto siekiantis premjeras Saulius Skvernelis teigė dalyvavęs abiejuose referendumuose. Tokios pat pozicijos laikėsi ir V.Pranckietis.
Kandidatė Ingrida Šimonytė dalyvavo tik referendume dėl dvigubos pilietybės. Gitanas Nausėda dalyvavo abiejuose referendumuose, tačiau balsavo prieš Seimo narių skaičiaus mažinimą ir už dvigubos pilietybės instituto išplėtimą.
Vytenis Andriukaitis sakė nedalyvavęs nei viename referendume.
R.Karbauskis dalyvavo abiejuose referendumuose, o konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis ir socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas balsą pareiškė referendume dėl dvigubos pilietybės.
Prezidento rinkimų bei referendumų rinkėjų sąraše yra 2 mln. 472 tūkst. 405 piliečiai.
