„Nemanau, kad čia verta begrįžti prie to klausimo. Klausimas išspręstas. Belieka tik džiaugtis, kad ta partija, kuri 2000 metais priėmė sprendimą nedaryti antro turo Seimo rinkimuose trys mėnesiai iki rinkimų, šiandien taip garsiai plojo“, – kalbėdamas apie opozicinę konservatorių partiją po balsavimo Seime antradienį komentavo „valstiečių“ vedlys.
Jis pabrėžė, kad valdantieji dėl prezidento G.Nausėdos veto balsavo vieningai, tačiau to nepakako.
„Mūsų koalicijos nariai visi iki vieno balsavo už tai, kad atmesti veto. Tiesiog Seimo salėje nebuvo keturių Seimo narių. Šitoje vietoje mums [balsų] ir pritrūko“, – apgailestavo politikas.
Klausiamas, o kur buvo tie Seimo nariai, R.Karbauskis atsakė: „Vienas serga – tikrai žinau, antras nežinau kur yra. Vienas ar du Seimo nariai, tikriausiai, turėjo kitą nuomonę ir jie nebalsavo.“
Sulaukė skambučių iš prezidentūros
Dėl to, kad įteisinti 3 ir 5 proc. kartelių į Seimą nepavyko, neapmaudu, teigė R.Karbauskis ir šyptelėjo: „Neužteko balsų, neužteko. Liūdėti nėra ko.“
„Valstiečių“ vedlys patvirtino, kad valdantieji ir jis pats sulaukė skambučių iš prezidentūros.
„Man skambino patarėjas P.Mačiulis. Aš jums nesakysiu teksto, kurį jis sakė, bet toks tekstas, kuris man buvo sakomas, neturėtų būti sakomas Seimo nariams. Tokių skambučių buvo daug ir tokių Seimo narių yra labai daug“, – apie politikos užkulisius sprendžiant rinkimų kartelės klausimą pasakojo R.Karbauskis.
Aš netikiu, kad tokį nurodymą davė prezidentas.
Tokį elgesį jis teigė vertinantis kaip asmeninę patarėjo iniciatyvą ir kažkokių veiksmų dėl to nežadėjo imtis: „Aš netikiu, kad tokį nurodymą davė prezidentas. [...] Bet kaip pastebėjot, mūsų koalicijos partnerių, nė vieno Seimo nario praktiškai nuomonės nepakeitė.“
Anksčiau, svarstant kitus prezidento veto, R.Karbauskis skambučių iš prezidentūros tikino nesulaukęs.
Klausiamas, ar valdančioji dauguma su 70 balsų dėl prezidento veto yra tvirta, R.Karbauskis atsakė: „Kolegos, jeigu pašnekėti apie valdančiąją daugumą, prisiminkit balsavimą dėl biudžeto.“
„Jeigu jums yra abejonių, prisiminkit, dar sykį pakartosiu – 84 balsai, 84 balsai, 85 balsai. Dabar net stipresnė negu buvo prieš metus laiko“, – vardijo politikas, primindamas, kiek Seimo narių šios parlamento kadencijos metais palaikė biudžeto projektus.
Politikas aiškino, kad balsai dėl kitų teisės aktų, išskyrus biudžeto projektą, nerodo, yra valdančioji dauguma Seime ar ne.
„Biudžetas yra tas klausimas, vienintelis svarbiausias klausimas, kuriame, jeigu nėra valdančios daugumos, atsilieptų visai valstybei. Bet kuris kitas įstatymas, kuris yra priiminėjamas, kuris neturi tokios reikšmės kaip biudžetas, nėra rodiklis yra dauguma, ar ne“, – dėstė jis.
Nemano, kad perlenkė lazdą
G.Nausėdos vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis, klausiamas, kam jis skambino ir kodėl, aiškino, kad prezidentas sakė, jog palaikys dialogą su visais politikais.
„Palaikyti dialogą nebendraujant, tai yra neįmanoma. Todėl natūralu, kad ir patarėjai bendrauja ir su Seimo nariais, ir su ministrais, ir panašiai“, – komentavo jis.
P.Mačiulis nemano, kad prezidentūra perlenkė su entuziazmu, bandydama kontaktuoti su Seimo nariais dėl įstatymo pataisų, susijusių su rinkimų kartelės sumažinimu.
„Argumentus įstatymą priėmusių Seimo narių mes tikrai girdėjome, diskutavome, bet atsižvelgėme ir į politologų nuomonę, ir į daugybę įvairiausių argumentų, kodėl 3 ir 5 procentai padidintų Seimo fragmentiškumą ir tokiu būdu įvestų galbūt ir didesnį chaosą, nei dabar jis yra Seime“, – komentavo jis.
P.Mačiulis pripažino, kad su R.Karbauskiu yra diskutavęs apie rinkimų slenkstį. Tačiau nuomonės kardinaliai išsiskyrė.
Siūlys radikalius pakeitimus
G.Nausėdos patarėjo nuomone, tai, kad Seime nepavyko atmesti prezidento veto, ne šalies vadovo laimėjimas. Anot jo, pirmiausia laimėjo kitos kadencijos Seimas. Esą galima tikėtis, kad nebus tiek daug chaoso, kiek jo yra dabar.
Kartu P.Mačiulis sakė, kad su partijų ir Seimo frakcijų lyderiais jau kalbamasi apie tai, kad reikėtų iš esmės žiūrėti į visą parlamento rinkimų sistemą ir galbūt net ją radikaliai keisti.
„Tačiau labai svarbu tą daryti ne tuo metu, kai Seimo rinkimai – ne už kalnų, nes visa tai primena labai paralelę iš sporto. Tai tas pats, kas šiais metais vyksiančiame Katare futbolo čempionate silpnesnės komandos paprašytų, kad paplatintų vartus, nes jie nepataiko į vartus“, – sakė jis.
Ką reiškia rinkimų sistemą keisti „radikaliai“? Pasak P.Mačiulio, girdisi diskusijų ir pasiūlymų tokių, kad galbūt keisti ją iš mišrios į proporcinę rinkimų sistemą.
G.Landsbergiui prezidentūra neskambino
Paskelbus balsavimo dėl prezidento veto rezultatus, Seimo plenarinių posėdžių salėje nuvilnijo opozicinių konservatorių džiugesys.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis balsavimą apibendrino kaip reikšmingiausią šio laikotarpio prezidento pergalę.
„Taip ir buvo formuluota apskritai šita takoskyra, ko gero, išsiskyrusi nuomonė tarp prezidento pozicijos ir valdančiųjų, ir jų susikirtimas. Ko gero, tai galėjo nulemti ir tolesnę prezidento laikyseną, jo pozicijos stiprumą. Akivaizdu, kad valdantieji norėjo būtent pažeminto, silpno, neveiksmingo prezidento. Akivaizdu, kad jiems nepavyko to pasiekti“, – kalbėjo konservatorių lyderis.
Akivaizdu, kad valdantieji norėjo būtent pažeminto, silpno, neveiksmingo prezidento. Akivaizdu, kad jiems nepavyko to pasiekti.
G.Landsbergio nuomone, G.Nausėda dabar ateina su nauja jėga.
Jis akcentavo, kad valdantieji dėjo labai daug pastangų, kad rinkimų kartelė būtų pažeminta. Seimo TS-LKD seniūnas minėjo, kad dėl balsavimo iš susitikimo su prezidentu net buvo atšauktas aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
„Panašu, kad tikrai buvo mestos visos pastangos. Nepavyko, aš manau, dėl to, kad vis dėlto didelė dalis žmonių nėra įtikinti šiuo sprendimu. Jeigu būtų pavykę turėti ir slaptą balsavimą, tai tų net arti 70 balsų nebūtų buvę, kuriuos pavyko surinkti valdantiesiems. Žmonės turi savo nuomonę ir jie mato ir chaosą, ir tą siaubingą politinę kultūrą, kuri yra įsivyravusi Seime, ir nori tą pakeisti ar bent jau nenori prisidėti prie to, kad to būtų dar daugiau“, – mano G.Landsbergis.
Jis sakė, kad pritartų rinkimų sistemos reformai, diskusija dėl to yra galima.
„Reikia kalbėti tiek apie galimus ir proporcinės sistemos keitimus, galbūt artėjant prie kokios nors kitos kartelės. Bet tuo pačiu tada turime kalbėti ir apie vienmandatę, kuri iš tikrųjų yra itin neproporcinga ir itin daug rinkėjų paliekanti už borto. Tokia diskusija galėtų vykti, įtraukiant visuomenės atstovus, kartu su valstybės vadovu“, – teigė konservatorių lyderis.
Klausiamas, ar sulaukė skambučio iš prezidentūros dėl minėtų įstatymo pataisų, G.Landsbergis sakė:
„Ne, deja. Aš nežinau, mane pamiršo visiškai. Kaip ir Naglis Puteikis, iš tikrųjų esu pasipiktinęs ir laukiu skambučio“.
Ne, deja. Aš nežinau, mane pamiršo visiškai. Kaip ir Naglis Puteikis, iš tikrųjų esu pasipiktinęs ir laukiu skambučio.
