Prieš valdančiųjų teiktas Partnerystės įstatymo pataisas balsavo 5 Seimo socialdemokratai iš 13, nors siekį įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę LSDP įsirašė į rinkimų programą.
„Priimsime Partnerystės įstatymą, leidžiantį vienalytėms poroms įteisinti savo šeimyninius santykius“, – 2020 metų Seimo rinkimų programoje skelbė LSDP.
Tad dalis partiečių nusivylė kolegų Seime elgesiu.
Politologas Liutauras Gudžinskas pareiškė, kad priims „atitinkamus sprendimus“, jei per kitą balsavimą dėl partnerystės Seimo socialdemokratų palaikymas liks toks pats ar kris.
Išstojo iš partijos
Buvęs LSDP narys Arkadijus Vinokuras dieną, kai Seimas atmetė Partnerystės įstatymo pataisas, o dalis socdemų Seime balsavo „prieš“, pavadino „juoda diena socialdemokratijai“.
Tolerantiško jaunimo asociacijos pirmininkas Artūras Rudomanskis pranešė paliekantis LSDP ir leido suprasti, kad balsavimas dėl partnerystės yra viena to priežasčių.
Didesnei daliai LSDP narių, nuoširdžiai remtiems atstovams Seime, esu mažiau žmogus.
„Partnerystės įstatymo projekto pateikimo kontekste supratau, kad didesnei daliai LSDP narių, nuoširdžiai remtiems atstovams Seime, esu mažiau žmogus.
LSDP, kuri save priskiria Europos progresyviųjų komandai, balsuodami pralenkė net konservatoriai.
Man gėda ir apmaudu, nes išpažįstantys tikrąsias kairiąsias vertybes dešimtmečiais nediskutuoja dėl žmogaus teisių – tikri kairieji garantuoja ne tik lygias teises, bet ir galimybes. Nes žmonės gyvena čia ir dabar“, – feisbuke komentavo jis.
LSDP Komunikacijos skyriaus vadovas Justinas Argustas 15min nurodė, jog nuo gegužės 25-osios, kai Seimas balsavo dėl Partnerystės įstatymo, iki šiol partiją paliko 6 žmonės, prisijungė 13.
„Tai daugiau atėjo, nei išėjo“, – pastebėjo jis.
Ieškos bendro vardiklio, nors bus sunku
Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Sysas apgailestavo, kad piliečiai išstojo iš partijos galbūt dėl to, kaip kai kurie bičiuliai balsavo dėl partnerystės Seime.
„Ką padarysi, reikia apgailestauti. Už savo idėjas reikia kovoti, pasitraukti yra lengviausia“, – 15min komentavo jis.
„Reikia sukandus dantis dirbti toliau ir aiškinti dėl visų įstatymų – ar tai būtų partnerystė, Darbo kodeksas, mokestiniai įstatymai“, – pridūrė politikas.
Šiuo atveju su tais, kurie balsavo „prieš“ partnerystę, pasak jo, bus kalbamasi.
„Kalbėsimės, bandysim surasti bendrą vardiklį. Yra žmonės įsitikinę ir įskaito tai, ko tam įstatyme nėra. Labai sunku pakeisti tokių žmonių nuomonę, bet vis tiek ieškosim sprendimų“, – tikino A.Sysas.
Yra žmonės įsitikinę ir įskaito tai, ko tam įstatyme nėra.
Paklaustas, ar balsavimas dėl partnerystės turės didesnių pasekmių nei kelių narių išstojimas iš partijos, politikas darė prielaidą, kad ne – esą kas norėjo, partiją paliko prieš keletą metų.
„Kai kuriais požiūriais skilimas buvo prieš ketverius metus, tai yra ne skilimas, o dalis partijos narių išėjo. Didžioji partijos dalis liko“, – pažymėjo A.Sysas.
Programinės nuostatos – privalomos
LSDP pirmininkės pavaduotoja Seimo narė Dovilė Šakalienė teigė suprantanti, kodėl dalis kolegų po balsavimo dėl Partnerystės įstatymo nusivylė ir nutarė palikti partiją.
Balsavimo rezultatai ir ją esą nustebino.
„Socialdemokratai yra kairioji partija, visose šalyse gina visas žmogaus teises ir laisves – kiekvieno žmogaus. Kai savo programoje esame įsipareigoję pritarti partnerystei, praeitoje kadencijoje taip pat už tai balsavome <...>, manau, ir mums patiems nedidelis šokas, kad taip įvyko“, – 15min komentavo politikė.
Visgi ji teigė numananti, kodėl dalis kolegų Seime balsavo „prieš“ partnerystę – esą galbūt vienmandatėse apygardose rinkti politikai labiau galvojo apie savo rinkėjų, o ne visų Lietuvos žmonių interesus ir bandė jiems įtikti.
Galbūt tokioje didelėje partijoje pritrūko švietėjiško pobūdžio diskusijos.
„Kad ir mūsų partijos žmonės suvoktų, kad žmogaus teisės nėra pyragas, kur atsikandus vieniems, kitiems nebelieka“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Jie privalo laikytis mūsų programinių nuostatų.
Pasak jos, diskusija apie partnerystę partijoje turės užgimti, o atstovai Seime – balsuoti pagal programą.
„Jie privalo laikytis mūsų programinių nuostatų. Jeigu mes esam socdemai, mes ir turim laikytis socdemų programos. Ar realybėje pavyks tai įgyvendinti, mes ir dėsim labai realias pastangas, kad būtų rimtos diskusijos partijos viduje“, – tikino D.Šakalienė.
„Mes norėtumėm su kolegomis pasikalbėti, kokie jų įsitikinimai, kokios jų vertybės. Jei tai yra kairiosios socialdemokratinės vertybės, mes turėtumėm turėti sutarimą“, – vylėsi ji.
LSDP galėtų teikti savo pataisas
LSDP pirmininkės pavaduotojo europarlamentaro Juozo Oleko manymu, partija nepakankamai kalbėjosi apie partnerystės instituto įtvirtinimą.
„Buvusi partijos vadovybė per mažai diskutavo su skyriais tokiais aštriais klausimais. Manau, mes išsidiskutuosim įvairiais formatais ir partijoje turėsim bendresnę poziciją“, – teigė jis.
J.Olekas svarstė, kad opozicijoje veikiantys socialdemokratai ir patys galėtų parengti dar vieną Partnerystės įstatymo variantą:
„Socialdemokratai galėtų paruošti savo variantą, išdiskutuoti pačioje partijoje ir skyriuose, ir teikti.“
Bet dabar, anot jo, svarbiausia, kad kolegos frakcijoje išsiaiškintų, kodėl balsuojant nesilaikyta partijos programos.
Nėra taip, kad visi tik vienaip turi balsuoti.
„Formaliai kiekvienas Seimo narys turi laisvą mandatą ir jis gali balsuoti taip, kaip jam tuo metu argumentai sako, ar sąžinė liepia, ar rinkėjai įpareigoja. Nėra taip, kad visi tik vienaip turi balsuoti“, – teigė J.Olekas.
Kalbėdamas apie tuos, kurie po balsavimo Seime paliko partiją ar ketina tai daryti, europarlamentaras teigė manantis, kad jų sprendimus nulėmė kitos priežastys:
„Žmonės, kurie dėl vieno ar kito balsavimo Seime nusprendžia išstoti, manau, kad jie turi kitas priežastis. Į partiją ateinama ne dėl vieno įstatymo priėmimo ar nepriėmimo.“
Valdantieji Partnerystės įstatymo pataisas į Seimo salę tikisi sugrąžinti rudens sesijoje.
