„Lietuva vėl budina savo vidinį nacizmą. Paskelbta, kad 1164 šalyje esantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai kelia „grėsmę nacionaliniam saugumui“ ir ketinama juos deportuoti.
Turėkite omenyje, kad didžioji dauguma šių žmonių gyveno šalyje didžiąją savo gyvenimo dalį ir niekada nepažeidė įstatymų“, – tvirtinama vienoje socialinio tinklo „X“ („Twitter“) žinutėje, kurios kūrėjas nuolat platina profilyje Kremliui palankią propagandinę informaciją.
Tendencingai pateikiama informacija
Pernai nuo vasario 24-osios – Rusijos karo Ukrainoje pradžios – ir šiemet iki liepos 14 dienos, Migracijos departamento duomenimis, Rusijos bei Baltarusijos piliečiams buvo panaikinti 2905 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.
Tačiau teiginiai apie tai, kad iš šalies išmetami „visą gyvenimą joje praleidę“ asmenys, neatitinka tiesos.
Visų pirma, nepriklausomai nuo tautybės, Lietuvos Respublikos piliečiai nėra deportuojami.
Visų antra, asmenys, gyvenę Lietuvoje iki Nepriklausomybės atkūrimo, turėjo teisę tapti Lietuvos piliečiais, nepriklausomai nuo tautybės: „Asmenys, kurie iki 1989 11 03 nuolat gyveno Lietuvoje ir turėjo nuolatinį darbą ar legalų pragyvenimo šaltinį, per 2 m. (iki 1991 11 04) galėjo laisvai apsispręsti dėl Lietuvos pilietybės priėmimo.“
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas numato, kad šie asmenys laikomi Lietuvos piliečiais.
Šiomis lengvatinėmis sąlygomis pasinaudojo dauguma žmonių, po 1940 m. birželio 15 d. apsigyvenusių Lietuvoje.
Šiuo metu įstatymas numato, kad pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, kuris gyvena Lietuvoje pastaruosius 10 metų, išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų, turi nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį ir išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą.
Tokiu būdu, teiginiai, kad „visą gyvenimą Lietuvoje pragyvenę“ baltarusiai ir rusai deportuojami iš šalies, neatitinka tiesos.
-
Nuo karo pradžios Lietuva parodė duris keliems tūkstančiams rusų ir baltarusių: o kiek jų prašėsi?
-
Anketoje parašiusi, kad Krymas priklauso Rusijai, ukrainietė Lietuvos nepaliks: apgynė teismas
-
Pagrindiniai pusmečio migracijos rodikliai: Lietuvoje toliau daugėja čia gyvenančių užsieniečių
-
Grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui pripažinti daugiau kaip 1 tūkst. baltarusių ir rusų
-
Per pusmetį daugėjo išduotų leidimų laikinai gyventi
Skaičiai dideli tik iš pirmo žvilgsnio
Iki šių metų rugpjūčio 4 dienos 1164 Baltarusijos ir Rusijos piliečiai buvo pripažinti keliančiais grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, o tai reiškia, kad jiems nebuvo pratęsti ar išduoti leidimai gyventi Lietuvoje ar išduotos vizos.
Migracijos departamento duomenimis, iki šių metų rugpjūčio 4 dienos konstatuota, jog grėsmę nacionaliniam saugumui kelia 910 Baltarusijos piliečių, iš kurių 337-iems buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, 121 – atsisakyta pakeisti tokį dokumentą.
205 baltarusiams buvo panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi.
Dviem Baltarusijos piliečiams atsisakyta išduoti leidimus nuolat gyventi Lietuvoje, o keturiems – tokie dokumentai panaikinti.
241 baltarusis sulaukė neigiamų atsakymų, kuomet kreipėsi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo.
Grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiais pripažinti 254 Rusijos piliečiai. 43 rusams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, 46 – atsisakyta juos pratęsti.
Dar 59 Rusijos piliečiams panaikinti anksčiau jų turėti vis dar galioję leidimai laikinai gyventi, o 52 rusai neteko leidimų nuolat gyventi Lietuvoje.
Neišduoti leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kai asmuo dėl jo kreipiasi pirmą kartą, nuspręsta dviem Rusijos piliečiams.
Nacionalinė viza nebuvo išduota jos prašiusiems 52 rusams.
Visiems minėtiems 1164 užsieniečiams taip pat priimti sprendimai uždrausti atvykti į Lietuvą.
Koją kiša klausimynas
Lapkritį Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo įvestas specialus klausimynas. Jie privalo pateikti ne tik informaciją apie save, bet ir apie savo požiūrį į Rusijos karą Ukrainoje. Vienas iš kontrolinių klausimų – kam priklauso Krymas.
Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nuo 18 metų amžiaus, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą.
Klausimyną pildantys užsieniečiai taip pat privalo pateikti informaciją apie savo išsilavinimą, ankstesnes darbovietes, tarnybą ginkluotosiose pajėgose, verslo ryšius, kontaktus su NATO ar Europos Sąjungai nepriklausančių šalių valstybinėmis institucijomis.
Priežastys įvairios
Pasak Migracijos departamento atstovų, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui dažniausiai buvo panaikintas dėl nutrauktos darbo sutarties su užsieniečiu arba darbo sutarties nesudarius, kai leidimas laikinai gyventi išduotas darbo pagrindu, užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kėlė grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Tarp kitų priežasčių – užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės.
Sprendimas dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo priimamas tik gavus valstybės institucijų išvadas, jog užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (išvadą teikia Valstybės saugumo departamentas) bei viešajai tvarkai ir visuomenei (išvadas teikia Policijos departamentas bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba).
Nenustačius aplinkybių, dėl kurių užsieniečiui leidimas gyventi gali būti neišduotas, priimamas sprendimas išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.
Leidimų išduodama ketvirtadaliu daugiau
Migracijos departamento duomenimis, šių metų sausį – liepą užsieniečiams iš viso išduoti 86 372 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų 71 901 leidimas išduotas, kai dėl šio dokumento kreipiamasi pirmą kartą, dar 14 471 toks dokumentas buvo pakeistas.
Palyginus su 2022 metų antru pusmečiu, leidimų gyventi išduota 25 proc. daugiau.
Šiemet daugiausiai leidimų laikinai gyventi išduota Ukrainos piliečiams – 51 126. Didžioji dalis tokių asmenų, daugiau kaip 42 tūkst., yra karo pabėgėliai ir naudojasi Europos Sąjungos įvestu laikinosios apsaugos mechanizmu.
Baltarusijos piliečiams per praėjusį pusmetį iš viso išduoti 19 477 leidimai laikinai gyventi, Rusijos – 2 384.
Neskaitant minėto laikinosios apsaugos mechanizmo, ir toliau daugiausiai leidimų laikinai gyventi išduodama darbo pagrindu – 34 417 per pirmąjį šių metų pusmetį.
Iš jų 1145 leidimai išduoti aukštos kvalifikacijos specialistams.
Šeimos susijungimo pagrindu išduota 2 615 leidimų laikinai gyventi.
15min verdiktas: Trūksta konteksto. Nors daliai Rusijos ir Baltarusijos piliečių išties buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje ar neišduotos vizos atvykti į šalį, pateikiamoje informacijoje neminima, kad tokie sprendimai priimti įvertinus, jog šie asmenys kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
Taip pat negalima tvirtinti, kad deportuojami asmenys, „visą gyvenimą pragyvenę“ Lietuvoje, mat pagal dabar galiojantį LR pilietybės įstatymą, asmuo gali pateikti dokumentus ir įvykdęs nurodytas sąlygas įgyti šalies pilietybę pragyvenęs Lietuvoje 10 metų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
