„Mūsų žiniomis, Turkija tikrai pasisakė prieš tokio pareiškimo priėmimą. Jeigu tai tiesa, tikrai esame dėkingi Turkijai už tokią poziciją, požiūrį“, – rusų laikraščiui „Kommersant“ sakė V.Makejus.
Taip jis komentavo žiniasklaidos pranešimus, kad dėl Ankaros pozicijos NATO pareiškime, be kita ko, nebuvo paminėta galimybė paskelbti Minskui sankcijų.
„Visada buvome sąžiningi su visais partneriais. Kadaise palaikėme Turkiją, kai buvo pamėginta įvykdyti valstybės perversmą. Be to, su šia šalimi palaikome itin artimus, draugiškus santykius“, – pabrėžė V.Makejus.
„Tačiau mane stebina kitas aspektas: kodėl NATO, karinis blokas, bando padaryti pareiškimą dėl Baltarusijos, ypač reikalaudamas paleisti kažkokį jiems visiškai nereikšmingą veikėją, tinklaraštininką, sulaikytą čia, oro uoste? Kai karinis blokas kišasi į tokius politinius dalykus, ko reikėtų tikėtis toliau? Kad tankai jau turėtų važiuoti į Baltarusiją? Faktiškai darydami šį pareiškimą jie mėgina nukreipti padėtį į kokius nors veiksmus, keliančius grėsmę taikai“, – teigė ministras.
„Ir paskui NATO turės atitinkamai reaguoti į tokius veiksmus, keliančius grėsmę taikai. Tikroji priežastis aiški“, – pažymėjo baltarusių diplomatijos vadovas.
Įtampa tarp Vakarų šalių ir Baltarusijos paaštrėjo baltarusių valdžiai gegužės 23 dieną pasiuntus naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lainerio, kuriuo skrido disidentas žurnalistas Romanas Protasevičius ir Vilniuje studijuojanti jo draugė Sofija Sapega. Nutupdžius lėktuvą abudu buvo sulaikyti.
Baltarusių pareigūnai teigė ėmęsi tokių veiksmų, gavę pranešimą apie bombą šiame orlaivyje, tačiau vėliau ši informacija nepasitvirtino.
Po šio incidento Europos Sąjungos valstybės narės uždarė savo oro erdvę Baltarusijos orlaiviams ir paragino oro bendroves neberengti skrydžių virš šalies teritorijos.
