Dvi dienas Klaipėdoje vykusiame pirmajame Lietuvos ir Baltarusijos visuomeniniame forume „Kas mus jungia?“ kalbėta istorinėmis, verslo, visuomeninėmis temomis. Bebaigiant renginį atsirado ir idėjų ateičiai, ką abi šaly galėtų nuveikti kartu. Viena iš idėjų – dėl K.Kalinausko palaikų identifikacijos.
Palyginti DNR
Istorikas iš Baltarusijos Nacionalinės mokslų akademijos Istorijos instituto, profesorius Alehas Dziarnovichius teigė, kad Baltarusijos pusė pasiruošusi pagelbėti Lietuvos mokslininkams identifikuoti K.Kalinausko palaikus.
„Ši idėja nėra nauja, lyg ir aptarimuose tą mintį esu radęs. Palaikai, rasti ant Gedimino kalno, Vilniuje, manoma, yra Konstantino Kalinausko, kuris pagal baltarusišką tradiciją vadinamas Kostuku Kalinovskiu, bet reikia turėti mokslinį patvirtinimą. Šiuolaikiniai genetikos pasiekimai leidžia išgauti genetinę medžiagą iš kaulų liekanų. O Svisločiuje, nedideliame miestelyje vakariniame Baltarusijos pakraštyje šalia Lenkijos sienos, palaidotas prie bažnyčios Kontantino vyresnysis brolis Viktoras.
Jis mirė 1862 metais, pačioje sukilimo pradžioje, mirė sava mirtimi. Yra tokių galimybių ekshumuoti šiuos palaikus, gauti genetinės medžiagos ir palyginti su ta genetine medžiaga, kurią Lietuvos mokslininkai išgaus iš ant Gedimino kalno surastų palaikų kaulų“, – savo idėją išdėstė A.Dziarnovichius.
Tereikia kreiptis
Moksline prasme, anot Baltarusijos istoriko, jokių trukdžių nėra, tereikia politinio susitarimo. Jis teigė kalbėjęs su Baltarusijos valdininkais, jie pritaria šiai idėjai, tad įgyvendinti visa tai tikrai realu. Yra tik viena problema – reikalingas Lietuvos pusės kreipimasis.
O kreiptis turėtų galbūt mokslininkai, kurie tiria palaikus, galbūt valstybinės komisijos atstovai, tačiau pirmoji mintis, kas tai turėtų būti, yra apie Lietuvos ambasadą Minske. Ši institucija per Baltarusijos užsienio reikalų ministeriją galėtų kreiptis ir tuomet procesas pajudėtų.
„Tyrimai turėtų būti bendri – Lietuvos ir Baltarusijos mokslininkai dirbtų kartu. Reikėtų ir ištirti V.Kalinausko palaidojimo vietą, nes bažnyčia buvo apgriauta Antrojo pasaulinio karo metais, tad galbūt galėjo ir palaidojimo vietos būti perstumdytos. Nors paminklinė lenta išlikusi. Bet turime būti tikri, kas ten palaidotas“, – kalbėjo Baltarusijos mokslininkas.
Man klausimų nekyla, nes Kalinauskui sostine buvo Vilnius. Jis dabar savo mieste, kur ir jo gyvenimas baigėsi, – sakė A.Dziarnovichius.
Jo manymu, toks bendras darbas galėtų pakloti pamatus ir tolimesnei šalių bendrai veiklai, tarkim, tiriant Radvilų palaikus kriptoje Nesvyžiuje, nes atsirastų metodika, tyrimo būdai ir t.t.
Apie tai, kad norėtų palyginti genetinius Kontantino ir Viktoro Kalinauskų palaikų mėginius, yra sakęs ir prof. Rimantas Jankauskas, dirbantys su sukilėlių palaikų identifikavimu. „Mano svajonė būtų atlikti ekshumaciją jo šeimos kapo, kur palaidoti jo broliai Svisločiuje, Baltarusijoje, ir tada paimti mėginius. Bet tai yra politinis sprendimas, čia jau tai turi būti atliekama diplomatiniais kanalais. Kol kas turime menamus, spėjamus palaikus, kur didžiausia tikimybė, kad jie yra K.Kalinausko, – šių metų balandį sakė R.Jankauskas.
Laidoti – tik Vilniuje
Anot A.Dziarnovichiaus, tokie tyrimai tikrai nereikštų, kad Baltarusija turėtų pretenzijų, kur reikėtų palaidoti K.Kalinauską. Jis pats tikino jokių abejonių neturįs, kur privalo ilsėtis šis Lietuvos ir Baltarusijos, taip pat Lenkijos didvyris.
Istorikas priminė, kad K.Kalinauskas buvo nužudytas jau bundant tautiniam atgimimui, kai pradėjo formuotis tautos, kaip mes jas įsivaizduojame dabar. Ir paskutinį savo eilėraštį prieš mirties bausmę jis rašė baltarusių kalba, kas galbūt liudija apie jo tautinę savimonę. Tačiau save jis visada vadino lietuviu, litvinu, tik tai buvo suprantama kiek platesne prasme, nei suvokiame dabar.
K.Kalinauskas čia buvo nužudytas, čia buvo užkastas kartu su kitais sukilėliais. Tai gal čia ir turėtų būti palaidotas, – sakė A.Nikžentaitis.
„Man klausimų nekyla, nes K.Kalinauskui sostine buvo Vilnius. Jis buvo nužudytas Vilniuje. Jo du laiškai prieš nužudymą, kuriuos jis yra parašęs kaip manifestą, gana radikalų, buvo pasirašyti Jaskos Gaspadariaus iš po Vilniaus. Todėl nematau net būtinybės klausimą dėl palaidojimo kur kitur kelti. Jis dabar savo mieste, kur ir jo gyvenimas baigėsi“, – tikino A.Dziarnovichius.
Lietuvos istorikas, profesorius Alvydas Nikžentaitis 15min studijoje prieš kelias dienas sakė, kad, jo manymu, perlaidojimo ceremonija planuojama tikrai ori ir iškilminga, į kurią ketinama kviesti svečius ir iš Baltarusijos, Lenkijos, galbūt ir Ukrainos.
„Mano variantas ir buvo visų pirma Rasos. Tai jau susiformavęs panteonas, kuriame galime rasti ne tik lietuviškų, bet ir baltarusiškų, lenkiškų ženklų. K.Kalinauskas čia buvo nužudytas, čia buvo užkastas kartu su kitais sukilėliais. Tai gal čia ir turėtų būti palaidotas. Aš galvočiau, jeigu taip lėmė istorija, gal ir palaidokime jį tokiame garbingame panteone, kuris prieinamas visiems – ir lietuviams, ir lenkams, baltarusiams, taip tik sustiprinsime Vilniaus kaip simbolinio daugiakultūrio miesto reikšmę“, – kalbėjo A.Nikžentaitis.
Apie ant Gedimino kalno atrastus 1863 metų sukilimo vadų ir dalyvių palaikus paskelbta pernai. Nuo pat pradžių labai tiksliai galima buvo pasakyti tik tai, kad tikrai surasti Zigmanto Sierakausko palaikai, kadangi jis rastas su žiedu, o jame – įrašas: „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“. Kitus palaikus tyrė mokslininkai.
