Anatolijus Liabedzka, Sviatlanos Cichanouskajos atstovas konstitucinei reformai ir darbui su parlamentine bendruomene sako, kad paramos Konstitucijai bus siekiama vadinamojoje Venecijos komisijoje – Europos Tarybos (ET) patariamojoje institucijoje konstitucionalizmo klausimais.
„Turime naujos Konstitucijos projektą. Tai buvo ilgas kelias, dabar mums yra ypatingai svarbu, kad gautumėme Venecijos komisijos išvadą. Tiesiogiai į šią struktūrą kreiptis negalime, todėl tikimės parlamentinės asamblėjos paramos. Mums toks bendradarbiavimas būtų labai svarbus, ypač situacijoje, kai Lukašenka rengia savo referendumą, kaip karinę, specialią operaciją“, – Lietuvos Seime antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A.Liabedzka.
Jis pastebėjo, kad rengiantis referendumui, pagausėjo Minsko režimui artimų asmenų paskyrimų į aukštas pareigas, pavyzdžiui, į teisingumo ministrus, į Mokslų akademijos viceprezidento pareigas.
„Visi pagrindiniai paskyrimai yra generolų paskyrimai ir aišku, kad tai yra susiję su pasirengimu referendumui: teisingumo ministro pirmoji užduotis, ko gero, bus išvalyti tą politinį lauką nuo opozicinių partijų – tai vienintelė vieta, kuri dar neišvalyta Baltarusijoje. Ir bus, aišku, labai savotiškas teisinis referendumo pagrindimas“, – sakė jis.
Anot jo, opozicijos parengtas projektas yra svarbi atsvara oficialaus Minsko rengiamam referendumui dėl Konstitucijos, kuriuo siekiama įtvirtinti valdžios legitimumą ir dar labiau suvaržyti piliečių teises.
Represijos stiprėja
Volha Kavalkova, S.Cichanouskajos Koordinavimo tarybos atstovė, priminė, kad Baltarusijoje šiuo metu įkalinti daugiau nei tūkstantis politinių kalinių, o pagrindinis opozicijos siekis yra pradėti derybas, įveikti krizę ir išlaisvinti kalinius. Bet dialogui, pasak jos, iki šiol nėra pasirengęs pats A.Lukašenka.
„Taip, mūsų spaudimas nukreiptas prieš režimą, bet mes atviri paprastiems žmonėms, nes žmonės daro pokyčius, žmonės daro pasirinkimą: todėl čia reikalingos ir švietėjiškos programos, stipendijos baltarusių studentams, supaprastintas arba bevizis režimas, kad žmonės Baltarusijoje jaustų Europos Sąjungos paramą. Tai būtų stiprus politinis žingsnis Baltarusijai“, – sakė ji.
V.Kavalkova pabrėžė, kad Minsko režimo svarstymai atimti pilietybę asmenims, išvykusiems iš Baltarusijos ir pasisakantiems prieš režimą, taip pat turėtų būti vertintini kaip žmogaus teisių pažeidimai, nes Konstitucija garantuoja piliečių teisę į nuomonę.
A.Liabedzka pabrėžė, kad būtinos ir atsakomosios priemonės į Baltarusijos valdžios rengiamą „seriją veiksmų“ prieš šimtus tūkstančių piliečių, būtina tarptautinės bendruomenės reakcija.
V.Kavalkova mato ir didelį nevyriausybinių organizacijų indėlį kovojant su režimu. Ji ragina demokratines grupes „nuolat kalbėti“ apie Baltarusijos problemas, kad „visos šalys žinotų, kur yra Baltarusija ir kad Baltarusija turi tautą, kuri kovoja už savo teises“.
Problemos nepamirštamos
Spaudos konferenciją, skirtą baltarusių demokratinei kovai, rengė konservatoriai Emanuelis Zingeris ir Laima Andrikienė.
E.Zingeris sako, jog Baltarusijoje matomas „milžiniškas kokybinis pasikeitimas, kur kasdienis teroras pereina į visišką pilietinės visuomenės naikinimą“.
„Ruošiamas Konstitucijos variantas, kuris iš esmės sukoncentruoja viską neišrinkto prezidento Lukašenkos rankose (...). Kartu mes turime visuomenę, kuri remia Baltarusiją. Mes remiame ją iš visos širdies“, – sakė jis.
Ruošiamas Konstitucijos variantas, kuris iš esmės sukoncentruoja viską neišrinkto prezidento Lukašenkos rankose.
Pasak ET Parlamentinės asamblėjos vicepirmininkės L.Andrikienės, įvairiuose formatuose ir susitikimuose girdima baltarusių frazė – „esame devyni milijonai įkaitų“.
„Totalaus teroro situacija toje šalyje, dauguma nepriklausomų žurnalistų yra įkalinti, arba jiems yra iškeltos bylos. Oficialus skaičius yra daugiau nei 700 politinių kalinių, realus skaičius yra didesnis: kalbama apie tūkstantį Baltarusijos piliečių, kure įkalinti arba teisiami dėl politinių motyvų“, – kalbėjo L.Andrikienė.
Ji priminė, kad Europos Tarybos parlamentinė asamblėja ketina įkurti specialią komisiją žmogaus teisėms Baltarusijoje stebėti ir vertinti, deramasi, kad komisijoje dalyvautų ir Europos Tarybos valstybių narių ministrai – jos vertinimu, tai yra papildomi politiniai svertai paveikti situacijai Baltarusijoje.
Prieš prievartą kovojama sankcijomis
Baltarusijoje nuo pernai rugpjūtį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, išprovokavusių istorines demonstracijas prieš beveik tris dešimtmečius trunkantį A.Lukašenkos valdymą, tęsiasi politiniai neramumai. Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažino laisvais ir teisingais, o perspektyva, kad autoritarinis lyderis dirbs šeštą kadenciją iš eilės, Baltarusijoje išprovokavo beprecedentę protestų bangą.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų skundėsi patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą.
Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos buvo apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.
Europos Sąjunga sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant prekybą kalio trąšomis, paskelbė birželio pabaigoje. Anksčiau sankcijos buvo įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų.
Lygiagrečiai sankcijas Baltarusijai sugriežtino JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada.
