Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje paskelbtame dokumente apžvelgiami žmogaus teisių pažeidimai 21-oje Europos Sąjungos (ES) šalyje, Jungtinėse Valstijose, Kanadoje, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Rusija ir kitos posovietinės šalys ataskaitoje nėra minimos.
BNS kalbinti Lietuvos politikos ekspertai teigia, kad politinius oponentus persekiojantis ir demokratiškų rinkimų daug metų nerengiantis Aliaksandro Lukašenkos režimas šiuo žingsniu rodo, jog geriausia gynyba įsivaizduoja puolimą.
Ataskaitos skiltyje apie Lietuvą baltarusiai išskyrė šešių rūšių pažeidimus. Baltarusijos režimo nuomone, išraiškos laisvė buvo apribota paskelbus nuosprendį Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovui Dainiui Radzevičiui dėl šmeižimo ir dėl sovietų agresijos neigimo nuteisus Algirdą Paleckį.
Minskas „politiniu persekiojimu“ pavadino draudimą dalyvauti rinkimuose buvusiam prezidentui Rolandui Paksui, o „rasine diskriminacija“ pavadino nacionalistines eitynes Kaune pernai vasario 16-ąją bei Šilutės rajone atidengtą paminklą šalia atstatyto bunkerio, kurį buvo įkūrę su sovietų okupacija kovoję Lietuvos partizanai.
Dokumente taip pat nurodoma, kad Lietuvoje ribojama teisė į taikius susirinkimus varžant galimybes streikuoti, kriminalinės žvalgybos nuostatomis kišamasi į privatumą, o skurdo grėsmė pažeidžia ekonomines ir socialines teises.
Daug žmogaus teisių pažeidimų Minskas įžvelgė ir kitose Vakarų šalyse. Pavyzdžiui, anot ataskaitos, Austrijoje toleruojama rasinė diskriminacija ir pažeidžiamos imigrantų bei pabėgėlių teisės, Belgijoje ribojama susirinkimų laisvė ir kišamasi į privatumą, Kanadoje pažeidžiamos tautinių mažumų teisės, Prancūzijoje kaliniai laikomi nežmoniškomis sąlygomis, Italijoje neužtikrinamas sąžiningas teismo procesas, Nyderlanduose diskriminuojamos moterys, Šveicarijoje paplitęs smurtas prieš vaikus, o Jungtinėse Valstijose dėl šaudymų neužtikrinama teisė į gyvybę.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makejus pareiškė, kad šia ataskaita siekiama „atkreipti dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus tose šalyse, kurios tradiciškai pristato save kaip „išsivysčiusias demokratijas“.
„Žmogaus teisių srityje kritika dažniausiai taikoma į besivystančias šalis“, – teigia jis.
ES dabar draudžia atvykti daugiau kaip 200 su režimu siejamų asmenų, įšaldytos jų sąskaitos.
„Šis sąrašas visų pirma iliustruoja principą, jog oficialusis Minskas geriausia gynyba įsivaizduoja esant puolimą. Tą buvo galima pastebėti ir reaguojant į švediškų meškiukų desantą“, – BNS sakė organizacijos „Freedom House“ padalinio Vilniuje vadovas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis.
Kita vertus, pasak jo, būtų galima padėkoti, kad Baltarusijos URM stengiasi parodyti, kur kaimyninės ir kitos šalys galėtų pasitempti, nes net ir demokratinėse šalyse esama dalykų, kuriuos reikia taisyti.
„Pavyzdžiui, iš tikrųjų yra dar kur tobulėti dirbant su profsąjungomis, nemaža kritikuotinų epizodų rastume ir žiniasklaidos srityje“, – teigė V.Jurkonis.
Tačiau, pasak eksperto, esminis skirtumas yra, jog „pati Baltarusija absoliučią daugumą tokių dalykų neigia, nors pagal tarptautinių organizacijų vertinimus ši valstybė vertinant žmogaus teisių situaciją yra visiškame dugne“.
„Minimos bylos prieš tam tikrus politikos veikėjus Lietuvoje rodo kitą akivaizdų faktą, jog, skirtingai bei Baltarusijoje, neliečiamųjų nėra. Įstatymai turi galioti ir politikams, net ir valstybės vadovams, ko Aleksandras Lukašenka nėra niekada patyręs. Būtent todėl Baltarusija yra režimo valstybė – pradedant prieš daugiau nei dešimtmetį dingusiais politiniais oponentais ar žurnalistais, baigiant šiandien visiškai įprastu politiniu persekiojimu, beveik totalia žiniasklaidos kontrole, visų lygių rinkimų parodijomis, ar absurdiškais piliečių areštais už meškiukų nuotraukas ar plojimą gatvėse“, – teigė V.Jurkonis.
Rytų Europos studijų centro analitikas Laurynas Kasčiūnas dokumentą pavadino „vidaus vartojimui skirta propaganda, į kurią reikia žiūrėti su šypsena“.
„Tai yra visiškas absurdas. Ataskaitą paskelbė autoritarinis režimas, valdantis jau 18 metų, kur yra politiniai kaliniai – apie ką kalbama? Ir tai labai primityvu, yra šalių, kurios tai daro gudriau“, – BNS sakė L.Kasčiūnas.
Baltarusija Vakarų sankcijų sulaukė, kai režimas ėmėsi represijų prieš savo oponentus po 2010 metų gruodžio prezidento rinkimų. Tuomet buvo suimtas ne vienas A.Lukašenkos oponentas. Vakarų vertinimu, iki šiol šalyje yra politinių kalinių.
ES dabar draudžia atvykti daugiau kaip 200 su režimu siejamų asmenų, įšaldytos jų sąskaitos.
