„Teisingumo ministerijos darbo grupė atlikusi tyrimą nustatė, kad dokumentai iš esmės atitinka pagrindinius teisinės pagalbos prašymui keliamus reikalavimus, išskyrus kelis formalius neatitikimus. Kaip jau viešumoje buvo minėta, prašyme buvo nurodytas tikslas, dėl ko yra prašoma konkrečių duomenų – asmuo įtariamas mokesčių slėpimu“, – 15min.lt atsakė Teisingumo ministro atstovė spaudai Vaida Vincevičiūtė.
Tačiau teisinės pagalbos sutartyje nurodyta, kokius duomenis pavedime suteikti teisinę pagalbą privaloma pateikti. Tai yra: prašymą teikiančios įstaigos pavadinimas, taip pat įstaigos, kuriai teikiamas prašymas, pavadinimas, bylos pavadinimas, įtariamųjų, kaltinamųjų, teisiamųjų ar nuteistųjų vardai, pavardės, pilietybė, užsiėmimas, nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė, jų įgaliotų asmenų pavardės ir adresai bei pavedimo turinys, o baudžiamosiose bylose ir nusikaltimo sudėties aprašymas.
Neoficialiai teigiama, kad prašydama duomenų apie A.Beliackį Baltarusija neužpildė bene svarbiausių grafų: nenurodė bylos pavadinimo ir nusikaltimo sudėties aprašymo.
Į konkretų 15min.lt paklausimą, ar prašyme yra nurodomi šie duomenys, Teisingumo ministerija atsakė, kad jai prašymo detales uždraudė komentuoti VSD ir URM.
„Nekomentuoti dokumentų turinio rekomendacijas nurodė ir už valstybės saugumą bei užsienio reikalus atsakingos institucijos“, – rašo Teisingumo ministerija.
Slepia nuo Seimo
Baltarusijos teisinės pagalbos prašymą pateikti Teisingumo ministerijos prieš dvi savaites paprašė ir Seimo Užsienio reikalų komitetas, tačiau iki šiol Seimui šie dokumentai nepateikti.
„Aš tų dokumentų dar akyse nemačiau, komitetui jie dar nepateikti“, – 15min.lt ketvirtadienį sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris.
Pasak jo, dokumentų nuslėpti nuo Seimo Teisingumo ministerijai nepavyks. „Būtinai juos gausime ir atkreipsime dėmesį į šias grafas. Nuo parlamentinės kontrolės išsisukti tikrai nepavyks“, – tikina E.Zingeris.
Teisinės pagalbos prašymas dėl A.Beliackio Seimą pasiekti turi vėliausiai penktadienį.
E.Zingeris teigia, kad teisinės pagalbos prašyme neužpildžius bent vienos grafos, Lietuva turėjo „dar vieną papildomą fantastišką sąlygą“ atsisakyti Baltarusiją informuoti apie A.Beliackio sąskaitas, nepaisant kitų argumentų.
„Kol kas panašu, kad mūsų ir Baltarusijos valdininkai labai vieni kitus įsimylėję, kad taip lengvai davė tą informaciją“, – kalbėjo E.Zingeris.
Lietuva padėjo sukurpti bylą?
Jei Baltarusija siųsdama prašymą dėl duomenų apie A.Beliackį suteikimo nenurodė Lietuvai bylos, kurioje jis yra įtariamasis, pavadinimo, gali būti taip, kad byla A.Beliackiui buvo sukurta tik gavus atsakymus iš Lietuvos, o ne prieš tai – kaip reikalauja teisinės pagalbos sutartis.
„Jei Baltarusijos KGB neužpildė šių grafų, tai padarė tikrai neatsitiktinai. Nurodžius tuos duomenis, mes juos galėjome apkaltinti melu. O jei nenurodė – tikrai tai padarė tyčia. Baltarusija A.Beliackio bylai ruošėsi labai ilgai ir kruopščiai, gudriai”, – įsitikinęs E.Zingeris.
Primename, kad trečiadienį darbą baigė tarpžinybinė darbo grupė duomenų apie A.Beliackį perdavimo aplinkybėms ištirti. Darbo grupė nenustatė, kad duomenys buvo perduoti neteisėtai, tačiau, nustatė, jog išnaudotos ne visos galimybės siekiant, kad sprendimas būtų racionalus. Dėl to suburta dar viena darbo grupė, kuri spręs dviejų Teisingumo ministerijos darbuotojų atsakomybę. Viena ministerijos darbuotoja iš pareigų po skandalo pasitraukė pati.
Teisėjų taryba spręs, ar teisėtai teismas nurodė SEB bankui Teisingumo ministerijai pateikti A.Beliackio duomenis, kad šie būtų perduoti Baltarusijai. Jei teisinės pagalbos prašyme nebuvo nurodyta byla, kurioje A.Beliackiui pareikšti įtarimai ir nenurodyta nusikaltimo sudėtis, teismas liepti atskleisti Baltarusijos žmogaus teisių gynėjo bankinių sąskaitų taip pat negalėjo.
A.Beliackiui šiuo metu suėmimas pratęstas dar dviem mėnesiams, jam gresia 7 metai kalėjimo.
