2009 02 02

Baltarusiškas pėdsakas V.Pociūno byloje

Jie atėjo pas Liudviką Pociūnienę tą dieną. Tačiau ne tam, kad praneštų žinią apie vyro žūtį. Ne, jie atėjo su popieriumi, ant kurio turėjo pasirašyti Vytauto Pociūno našlė, vienintelė turinti juridinę teisę spręsti, ką galima daryti su jo palaikais.
Vytautas Pociūnas
Vytautas Pociūnas / Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr.

Taigi, jie atėjo ir pasakė, kad jeigu Liudvika neleis savo vyro skrosti Baltarusijoje, tai kilsiąs diplomatinis skandalas. Visiškai išmušta iš vėžių žinios apie vyro mirtį, Liudvika pasirašė.

Daktaras Paulius Petreikis pasakoja: „Jisai tą rytą buvo nukritęs, o aš pavakare jau buvau. Mane vieną vežė. Vieną vežė, Užsienio reikalų ministerijos mašina.“

O kas jus pakvietė?

„Čia jau derino aukštesniu lygiu, mane tik informavo, kad skubiai reikia paso. Staigiai buvo gauta Baltarusijos viza, ir mane nuvežė tą patį vakarą“, – pasakoja jaunas vyras, kuris pirmasis ir vienintelis iš savų, lietuvių, matė V.Pociūną, tiksliau – jo kūną, kol dar prie jo nebuvo padirbėję Baltarusijos teismo medikai. Pamatė nužudytą Lietuvos saugumo pareigūną, kuris Gardine vykdė labai ypatingą užduotį. Lietuva neprieštaravo, kad baltarusiai pirmieji prisiliestų prie mirusiojo. Po to, kai baltarusiai perdavė V.Pociūno palaikus Lietuvos pusei, didžioji dalis informacijos apie jo mirties priežastis jau buvo pradanginta.

Kodėl Paulius Petreikis?

„Pasakė, kad yra toks atvejis, įdomus atvejis, ir vykau“, – aiškina teismo medikas. Suvedus jo pavardę į paieškos internete laukelį, galima rasti informacijos apie tai, jog būtent iš P.Petreikio lūpų visa Lietuva sužinojo, esą V.Pociūnas prieš mirtį buvo gerokai išgėręs – beveik dvi promilės. Tas vienintelis interviu buvo išspausdintas publikacijoje, detalizavusioje šmeižikišką versiją apie neatsargų V.Pociūno stovėjimą ant palangės.

Jisai tą rytą buvo nukritęs, o aš pavakare jau buvau. Mane vieną vežė. Vieną vežė, Užsienio reikalų ministerijos mašina. Pasakoja daktaras Paulius Petreikis.

Kita suklusti verčianti aplinkybė yra P.Petreikio tolesnė ir ankstesnė veikla. Iškart po to skrodimo P.Petreikis pasitraukė iš valstybinės teismo medicinos ir pradėjo dirbti privačiai. Iki V.Pociūno skrodimo Baltarusijoje P.Petreikis buvo pagarsėjęs tuo, kad (vienoje baudžiamojoje byloje) pakartotinai ištyręs banditiško užpuolimo aukos mirties priežastį, atvėrė garsiam recidyvistui kalėjimo vartus. P.Petreikis nustatė, kad auka mirė ne nuo patirto fizinio smurto, bet nuo plaučių uždegimo.

Kaip tik šį ekspertą Lietuvos užsienio reikalų ministerijos automobilis skubiai vežė į Baltarusiją stebėti baltarusių ekspertų darbo ir paliudyti, kad jis buvo atliktas nepriekaištingai.

Ekspertas

Darius Kuolys, vienas iš Piliečių santalkos vadovų, atkreipia dėmesį į ypač svarbią V.Pociūno žūties tyrimo aplinkybę. „Prokuratūra pradėjo tirti be policijos kriminalistų – profesionalų. Be tų žmonių, su kurių pagalba buvo ištirtos visos rezonansinės bylos Lietuvoje – Panevėžio banditų ir kitų. Mūsų kriminalistai profesionalai savo tyrimais jau yra pagarsėję Europoje. Čia jų neprireikė. Užteko Valstybės saugumo departamento vienos pareigūnės, apie kurios profesinę kompetenciją mes nieko nežinom – ir vieno jauno prokuroro“, – sako D.Kuolys.

Jaunas prokuroras, kurį mini D.Kuolys, yra kontroversiškasis Justas Laucius. VSD, kurio vadovybė aktyviai dalyvavo šmeižiant velionį V.Pociūną, apdovanotas už nuopelnus netrukus po to, kai nutraukė ikiteisminį tyrimą. Tai jis, naudodamasis išskirtine prokuroro teise, paskelbė, kad V.Pociūnas iškrito pro langą pats, ir bylą uždarė. J.Laucius buvo nušalintas nuo V.Pociūno žūties aplinkybių tyrimo tik tada, kai teismas bylą grąžino tyrimui papildyti. Tik tuomet į tyrimo grupę buvo įtraukti kriminalistai, tačiau kai jie ėmėsi tyrimo, didžiausia ir esminė pėdsakų dalis jau buvo kruopščiai (tereikia įrodyti, kad ir sąmoningai) sunaikinta.

Generalinės prokuratūros koridoriuose kuždamasi apie tai, kaip L.Pociūnienė ruošėsi tam teismui dėl bylos atnaujinimo. Esą, L.Pociūnienei gilinantis į dokumentus, prokuroras J.Laucius nueidavo prie bylų, lyg žinodamas ištraukdavo reikiamą tomą ir atversdavo jį Liudvikos panosėje. O ten – sudarkytas jos vyro kūnas, jos keturių vaikų tėvo kūnas. Padeda ir tyli, lyg siekdamas, kad Liudvika sutriktų ir viską mestų. Be jos išsektų ir visuomenės valia sužinoti tiesą. Tada būtų galima bylą tyliai numarinti, o kartu su ja ir visas bjaurias paslaptis.

Įkalčiai liko Baltarusijoje

P.Petreikio pasakojimas atskleidė, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir VSD pastangomis, visi esminiai bylos įrodymai buvo atiduoti į Baltarusijos KGB rankas. Neva tirti, o iš tiesų – naikinti ir vietoj tikrų faktų pakišti „ekspertizes“, „faktus“ šmeižtui ir klastotėms.

„Iš Baltarusijos pusės dalyvavo 3 ekspertai. Jie atliko skrodimą. Ir dalyvavo, jeigu neklystu, tikriausiai Saugumo departamento, jų vietinio, žmogus, kuris prižiūrėjo mane“, – pasakoja P.Petreikis. Kaip jis prižiūrėjo? „Niekaip, stovėjo šalia ir viskas“, – aiškina ekspertas savo keistą vaidmenį. Jis sako, kad skrodimo metu nieko papildomai neprašęs atlikti, nes „Baltarusijos ekspertai yra tikrai labai aukšto lygio ir jie atliko viską ir netgi daugiau negu reiktų tokiais atvejais.“

Parsivežtą į Lietuvą V.Pociūno kūną buvo mėginta tirti dar kartą, tačiau apie šį tyrimą duomenų visuomenei teko laukti ypač ilgai. Tik po kelių savaičių, per kurias buvo intensyviai skleidžiami gandai, turėję sukompromituoti mirusį pareigūną, atėjo patvirtinimas: baltarusių išvados teisingos, V.Pociūnas pats kaltas dėl savo mirties.

V.Petreikio pasakojimas atskleidžia, jog Lietuvoje ir Suomijoje atlikti tyrimai (kaip ir dabar Generalinės prokuratūros plačiai reklamuojamas Čekijoje, jos garsaus profesoriaus išverstos į lietuvių kalbą išvados niekuo nesiskirs nuo baltarusių KGB ekspertų?) tebuvo savotiška mistifikacija, nes ekspertai tiesiog neturėjo medžiagos savo tyrimams. „Ne, patį kūną tai mes tyrėm, bet tai, kas yra iš kūno jų išimta, jų (baltarusių) tiriama, tos dalies mes jau automatiškai nebeturim“, – aiškina kontroversiją ekspertas. Jis liudija, kad skrodimo Baltarusijoje metu iš mirusiojo kūno buvo išimti visi lūžę kaulai (neva, kriminalistinei ekspertizei). Kūne neliko jokių skysčių, kad būtų galima atlikti pakartotinius tyrimus.

„Atsakymo ekspertas Paliulis ir nebūtų galėjęs duot, kadangi dalis organų, dalis kaulų lūžių buvo paimta Baltarusijoje jų kriminalistiniam ištyrimui. Negavus jų atsakymo, nežinant, koks tai mechanizmas, daryti savo (išvadas) yra beprasmiška, kadangi tu nežinai, kas buvo jau išimta, tu ne viską matai“, – apgailėtiną Lietuvos ekspertų padėtį aiškina P.Petreikis. Jo kolegos, pakartotinai tyrę V.Pociūno palaikus Lietuvoje, tai patvirtina. Savo išvadas didžia dalimi jie grindė Baltarusijos pateiktomis ekspertizėmis.

Profesorius Antanas Garmus, į kurį kreipėsi V.Pociūno našlė, netgi analizuodamas tuos duomenų likučius, kuriuos lietuviams paliko baltarusiai, nustatė 6 įtartinus sumušimus. Kodėl įtartinus? Ogi todėl, kad po jais kaulai nebuvo lūžę. Tai leidžia įtarti, kad auka prieš mirtį patyrė smurtą. Profesorius teisme buvo prisaikdintas su kitais ekspertais, bet staiga teismas apsigalvojo ir A.Garmų nušalino. Byloje liko tik oficialios išvados. Kurgi čia neprisiminsi kalbų apie VSD įtaką teismams ir teisėjams?

„Ten buvo labai daug lūžių, nes jis krito ant kojų, kojos lūžusios, ranka nutraukta, šonkaulių krūvos lūžę. Taip pat galėjo ir kaklas būt nulūžęs, tai yra normalu iš tokio aukščio krintant“, – gina oficialią išvadą P.Petreikis. Tačiau mums teko skaityti prof. A.Garmaus komentarą, kad kaklo slankstelis gali lūžti, jeigu žmogus krinta ant galvos. „Yra blogai, kai komentuoja tas, kuris nematė tyrimo. Teoriškai gali būt daug kas, o praktiškai žiūrima, kas yra, ir tada modeliuojama situacija“, – pykteli P.Petreikis. Vienintelis, kuris matė.

Jis patvirtino, kad iš tiesų papildomoms, pakartotinėms ekspertizėms lietuviai jau neturėjo medžiagos. „Po pirmos ekspertizės ten, kada visi organai supjaustomi, tiriami, tai kraujo neberasi jau. Tiek, kad paimtum tyrimui“, – sako jis ir priduria, jog, jo duomenimis, mūsų prokuratūrai kraujo mėginį davė baltarusiai. DNR tyrimas, kuris įrodytų, jog tai buvo iš tiesų V.Pociūno kraujas, mūsų žiniomis, atliktas nebuvo.

Kraujo tyrimą jie (baltarusiai) atliko vietoje „ekspres metodu“ ir atsakymą pasakė tyrimo metu. Pasakoja baltarusių darbo stebėtojas P.Petreikis.

„Kraujo tyrimą jie (baltarusiai) atliko vietoje „ekspres metodu“ ir atsakymą pasakė tyrimo metu“, – pasakoja baltarusių darbo stebėtojas P.Petreikis. Ar jis matė, kaip kraujas buvo tiriamas? „Ne, tik atėjo, žodžiu pasakė“, – aiškina jis.

Antras kartas

Pirmasis L.Pociūnienės advokatas Kęstutis Čilinskas sako, kad Baltarusija intensyviai platino klastotes apie V.Pociūno mirtį. „Teko matyti nuotrauką spaudoje, kad šalia jo kūno, jau išmesto pro langą, stovi butelis alaus“, – pasakoja K.Čilinskas. Jis pabrėžia – nesudužęs butelis šalia visiškai sulaužyto, sumaitoto mirusiojo kūno.

„(Lietuvos tyrėjų) buvo ignoruojama ta aplinkybė, kad čia turim reikalą su Baltarusijos KGB, su jo kontroliuojamu viešbučiu. Ir kad ten, viešbutyje, virš Pociūno kambario buvo kaip tik KGB patalpos, kad (jo kambario) duris buvo galima lengvai atidaryti. Toks kambarys kažkaip pateko žuvusiam pareigūnui.“

Dar byloje yra duomenų, pagal kuriuos galima įtarti, jog po mirties kūnas buvo perneštas į kitą vietą, pakeista jo poza. Kam to prireikė? Manytume, tam, kad nebūtų taip akivaizdu, jog V.Pociūną išmetė pro langą. Pats žmogus krinta viena trajektorija. Kai jam padeda, viskas atrodo kitaip. Tačiau ir tai nekliuvo prokurorams, kai jie, jau pakartotinai tirdami bylą, užsakė Čekijos ekspertams vadinamąją biomechaninę ekspertizę. Tai toks tyrimas, kurio metu, suvedus visus duomenis apie velionio patirtus sumušimus, jo pomirtinę pozą, kritimo vietą ir t. t., mėginama atkurti situaciją. Jeigu kurie nors pradiniai duomenys neteisingi arba suklastoti, tyrimas tampa bevertis.

Prieš kelias savaites žiniasklaidoje prasprūdo, jog čekai į tyrėjų klausimą, ar V.Pociūnas galėjo iškristi pats, atsakė teigiamai: galėjo.

Dr. Jonas Paliulis tokias ekspertizes apibūdina žodžiu „mistifikavimas“. „Jau jeigu ateina laikas daryt tą biomechaninę ekspertizę, tada yra arba teoriniai išskaičiavimai, kaip galėtų būti – tai čia iš viso yra tokia šiek tiek mistifikuota, arba mėginama pakartoti tą įvykį modeliuojant... Modelis (velionio) turi būt kaip madam Tiuso. Tik be kostiumo ir šukuosenos, bet turi atitikti visus parametrus – svorį, ūgį, ir tada galima būtų“, – su didele dalimi ironijos aiškina ekspertas.

L.Pociūnienė spėja, kad vėl ruošiamasi skelbti „nelaimingo atsitikimo“ versiją, todėl jos laukia naujas kovos už tiesą apie savo vyrą etapas. Ji sako, kad apie ekspertizę sužinojo iš spaudos. Jai nebuvo suteikta teisė ekspertams pateikti klausimų, nors jų V.Pociūno našlė turi daug ir labai tikslių.

„Dabar jau pakankamai aiškų vaizdą turiu to, kas ten įvyko. Ta prasme, kad kaip techniškai galėjo įvykti. Kur veda siūlai į užsakovus šito, dar aš nesu visai išsiaiškinusi, bet kaip ten viskas įvyko, galiu įsivaizduoti“, – ramiai, inteligentiškai sako Liudvika. Nužudymas? „Taip“, – sako. Ne nelaimingas atsitikimas? „Tikrai ne“, – atsako ji labai švelniu balsu, tokiu, kokiu dabar savo laidos žiūrovams pasakoja apie M.K.Čiurlionį.

Kodėl?

K.Čilinskas mano, kad V.Pociūną prieš mirtį apsvaigino dujomis, todėl joks ekspertas neras jo palaikuose apnuodijimo žymių. Iš to, kas žinoma, galima spėti tokią įvykių eigą: V.Pociūnas grįžta į viešbutį iš priėmimo, kuriame jį prisimena buvus linksmą, planavusį artimiausių dienų darbus. Jis prigula ant lovos, nusiima akinius ir prisnūsta. Kai staiga pabunda – kambaryje jis jau ne vienas. Stveria akinius, tačiau jie jam išmušami iš rankų. Po to V.Pociūnas prarado sąmonę ir jau nebeatsigavo. Jo mėginimą pasipriešinti patvirtina ant kūno, panagėse rastas mikropluoštas, kurio priklausomybės nepasistengta nustatyti.

Mikropluoštas – tik detalė. Nesistengiama nustatyti šio to svarbesnio. „Labai keista, kad V.Pociūno žūties tyrėjai nekelia hipotezių. Nekelia įvairių galimo nužudymo motyvų. Apie tai mes negirdėjom. Apie tai prokurorai iš viso nekalba. Bet motyvo klausimas yra svarbus šiuo atveju“, – sako D.Kuolys.

Anot jo, motyvas galėjo būti paskutinis V.Pociūno tyrimas. „Pociūnas žuvo atlikęs tokį įdomų tyrimą. Tas tyrimas buvo darytas jau ne mūsų specialiųjų tarnybų, bet mūsų partnerių prašymu. Būdamas Gardine, V.Pociūnas mėgino išsiaiškinti, kur nuėjo pinigai Baltarusijos opozicijai remti, kuriuos tvarkė Lietuvos pusė. Ir šitą tyrimą atlikęs Vytautas Pociūnas netrukus iškrito iš 9 aukšto“, – dėlioja faktus D.Kuolys.

„Paskutinės instancijos“ surinkta informacija leidžia manyti, kad būdamas Baltarusijoje V.Pociūnas spėjo perduoti tyrimo rezultatus JAV diplomatams. Pinigų srautas iš Amerikos per Lietuvą Baltarusijos opozicionieriams nutrūko. Gausybė Vilniuje įsteigtų fondų ir fondukų, valdžiusių baltarusių demokratinimo lėšas, neteko esminio pragyvenimo šaltinio. O juk netgi prezidento patarėjas Lauras Bielinis turėjo „Baltarusijos institutą“, rodos, iš dviejų asmenų. Pasikeitė ir Lietuvos santykių su Baltarusija oficiali versija. Mes nebesikviečiame į Vilnių Baltarusijos opozicionierių. Imta atvirai kalbėti tai, kas anksčiau buvo labai slepiama, apsimestinai remiant A.Lukašenkos vidaus priešus: esą A.Lukašenka Lietuvai yra ne priešas, o sąjungininkas. Tokiai užsienio politikai tiesa apie V.Pociūno nužudymą visiškai nereikalinga.

Tiesa reikalinga Lietuvai, nes valstybė, kuri negina jai gyvybę paaukojusių savo piliečių, yra pasmerkta. „Piliečių santalka ketino pradėti tokį tyrimą ir apie tai kalbėjo per pokalbius telefonu. Generolas Jonas Kronkaitis ir kiti – nes mes matėm, kad prokuratūros tyrimą teismas įvertino kaip neprofesionalų. Mes ketinome telkti ekspertus, labai įvairius ekspertus, kad ir į pensiją išėjusius Jungtinių Amerikos Valstijų kriminalistus, ir pradėti visuomeninį tyrimą. Bet labai greitai po to Gediminas Kirkilas paskelbė apie Vytauto Ališausko vadovaujamą vyriausybinę komisiją. Kiek teko girdėt, garsūs politikai į ją buvo kviečiami aiškinant, kad reikia paskubėti ir ją padaryti kuo greičiau, kol dar Piliečių santalka nesukūrė savos komisijos, nors mes kalbėjom tik telefonais“, – pasakoja D.Kuolys. Sėkmingai sužlugdęs tos komisijos darbą V.Ališauskas gavo diplomatinį postą – buvo apdovanotas kaip J.Laucius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis