Antradienį Vilniuje rengiama akcija „Baltarusijos alėja. Demokratijos vigilija“, skirta pademonstruoti, kad Lietuvos piliečiai budi Baltarusijos laisvės sargyboje, pranešė Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Giedrius Surplys.
„Šių medžių alėja turėtų sustiprinti Baltarusijos žmonių demokratijos siekį“, – per spaudos konferenciją Seime teigė politikas.
Anot jo, tokiu būdu siekiama priminti, kad pagrindinis Baltarusijos žmonių tikslas – demokratiniai prezidento rinkimai – tebėra neįgyvendintas, o permainų norintys piliečiai iki šiol patiria represijų.
Šermukšnių alėja bus sodinama netoli Seimo, tarp Žvėryno ir Liubarto tiltų.
Antradienį ketinama pasodinti 16 šermukšnių sodinukų.
„Tai bus 16 šermukšnių sodinukų, po vieną sodinuką kiekvienam stagnacijos mėnesiui, kuris jau praėjo nuo nedemokratinių 2020 metų rugpjūčio Baltarusijos prezidento rinkimų“, – pirmadienį per spaudos konferenciją sakė G.Surplys.
„Pavasarį, kai leis oro sąlygos, mes vėl pasodinsime tiek šermukšnių, kiek dar mėnesių bus praėję nuo nesąžiningų rinkimų“, – pridūrė jis.
Medelius sodins Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių, Signatarų klubo, Lietuvos verslo konfederacijos, Mykolo Romerio, Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Europos humanitarinių universitetų, Lietuvos studentų sąjungos, Lietuvos jaunimo tarybos LiJOT, skautai, ateitininkų, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Baltarusijos žurnalistų asociacijos, Sviatlanos Cichanouskajos biuro atstovai.
„Kodėl šermukšnis? Lietuvių mitologijoje žinome jį kaip gerų paslaptingų savybių turintį augalą, kuris saugo nuo blogio ir nepageidaujamos įtakos, suteikia ramybę, privatumą ir šermukšnio šalinasi raganos, burtininkai ir ypač velniai“, – aiškino parlamentaras.
Šermukšnį pasirinkome kaip vitaminus Baltarusijos demokratijai.
„Ir kiekvienas žmogus, besidomintis medicina, žino, kad šermukšnis yra vitaminų šaltinis. Šermukšnį pasirinkome kaip vitaminus Baltarusijos demokratijai“, – teigė jis.
Pernai rugpjūčio 9-ąją paskelbus, kad prezidento rinkimus vėl laimėjo nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, šalyje kilo masiniai protestai.
Opozicija ir Vakarų šalys šių rinkimų nepripažino laisvais ir teisingais.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.
Birželio pabaigoje Europos Sąjunga įvedė sektorines sankcijas Baltarusijai, įskaitant prekybą kalio trąšomis. Anksčiau sankcijos įvestos atskiriems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie taikių demonstracijų malšinimo ir represijų.
Lygiagrečiai sankcijas Baltarusijai sugriežtino JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada.
Paskelbus apie sankcijas, iš Baltarusijos į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją ėmė sparčiai augti neteisėtų migrantų srautas.
Europos Sąjunga kaltina autoritarinį Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija keršijant už bloko sankcijas Minskui dėl represijų prieš opoziciją.
