Vidaus reikalų ministerijos žiniomis, A.Macijevičius pirmą kartą į Lietuvą atvyko iš Lenkijos, turėdamas kitos ES šalies nacionalinę vizą.
2022 metų lapkričio mėnesį jam išduodant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, duomenų, rodančių, jog šis asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, Lietuvos institucijos neturėjo.
Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgusi į pastarąją situaciją, pavedė Valstybės sienos apsaugos tarnybai nedelsiant sustiprinti Baltarusijos piliečių, vykstančių per Lietuvos valstybės sieną, patikrinimus.
Migracijos departamentas taip pat įpareigotas atidžiau tikrinti Baltarusijos piliečius, gavusius ar prašančius leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu.
Informaciją apie tai, kad buvęs milicijos majoras A.Macijevičius yra pabėgęs į Lietuvą, paskelbė buvusių Baltarusijos pareigūnų organizacija „Belpol“. Ji duomenų apie tai gavo iš baltarusių diasporos Lietuvoje.
A.Macijevičius liudijo Baltarusijos teisme ir davė parodymus prieš vieną protestuotoją, kuri esą per protesto akciją suplėšė jo uniformą. Baltarusijos žmogaus teisių gynėjai šią merginą yra pripažinę politine kaline.
Buvusį milicijos majorą langų montuotoju įdarbinęs Vilniaus bendrovės „Europos saugumo garantas“ vadovas Jurijus Radiunas LRT radijui sakė, kad A.Macijevičius jį tikino, jog protestų nemalšino.
Masiniai protestai Baltarusijoje 2020 metais kilo po prezidento rinkimų, kurių laimėtoju rinkimų komisija paskelbė autoritarinį šalies lyderį Aliaksandrą Lukašenką.
Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas taip pat reagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų teigė patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą. Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.
Žmogaus teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau kaip 1,4 tūkst. politinių kalinių.
