Anot organizatorių, šios eitynės buvo „politinė lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transeksualių asmenų bei jų draugų, kurie nebesutinka taikstytis su abejingumo, fanatiškumo ir homo-, bi- ir transfobijos apraiškomis, manifestacija“.
Pradėjo ruoštis nuo ryto
Nuo metų pradžios aistras kėlusios šiemetės eitynės „Už lygybę“, priešingai nei 2010-aisiais, vyko Gedimino prospekte. Tiesa, savivaldybė vis atsisakinėjo duoti leidimą ir siūlė renginį perkelti kitapus Neries į Upės gatvę – kaip ir prieš trejus metus, tačiau organizatoriai po kelių teismų sprendimų pasiekė savo.
Policinininkai neslėpė, kad užtikrinti dalyvių saugumą centrinėje sostinės gatvėje bus sudėtingiau nei erdvioje teritorijoje, bet galiausiai ėmė tvirtinti pasistengiantys, kad žmonės nenukentėtų.
Eitynių dalyviai buvo prašomi rinktis V.Kudirkos aikštėje, bet šeštadienio rytą ir kitame Gedimino prospekto gale buvo galima suprasti, kad vyksta kažkas ypatingo. Gatvė ir jos prieigos šiek tiek priminė apgulties zoną. Lukiškių aikštę, kur buvo pastatyta nedidelė scena, nuo ryto juosė metalinė tvora ir „Stop“ juosta, būriavosi dešimtys policininkų. „Nuo ko saugote?“ – pasiteiravo prie poros pareigūnų priėjęs vyras. „Jaunimas renginį organizuoja…“ – nutęsė vienas iš jų.
Policininkai po du-keturis vaikščiojo visame Gedimino prospekte, tačiau nei tvorų, nei „Stop“ juostos beveik niekur kitur nebuvo matyti. Užtat praeiviai smalsiai dairėsi į pareigūnus, vienas kitas sustojo pasiteirauti pareigūnų ko nors apie eitynes.
Artėjant vidurdieniui, nuo Lukiškių aikštės Vyriausybės rūmų link nuvažiavo bemaž 20 policijos automobilių. Prospekte įsikūrusios kavinės, restoranai ir parduotuvės ėmėsi saugumo priemonių – ant šaligatvių gerokai sumažėjo lauko staliukų ir kėdžių, kai kurie likusieji buvo prirakinti, bet langų niekas neuždangstė.
Policininkams užkliuvusią sovietų simboliką pakoregavo
Eitynių dalyviai ir smalsuoliai V.Kudirkos aikštėje prieš Vyriausybės rūmus, kur buvo formuojama žmonių kolona, ėmė būriuotis dar prieš vidurdienį. Čia buvo sutelktos didžiulės pareigūnų pajėgos, įskaitant raitąją policiją ir keliolika policijos, greitosios pagalbos bei ugniagesių automobilių. Danguje skraidė sraigtasparnis. Katedros aikštės, kur rinkosi protestuojantieji prieš eitynes, atvyko apie 20 mikroautobusų su riaušių malšinimo būrio pareigūnais.
Buvo žadama, kad, saugumo sumetimais, bus tikrinami visi, norintieji prisijungti prie kolonos, bet šios procedūros sulaukė ne visi. Kai kuriuos asmenis, sukėlusius įtarimą, pareigūnai fotografavo mobiliaisiais telefonais.
Tuo metu įvyko nedidelis incidentas su antifašistinės organizacijos atstovais. Jie ketino į eitynių vietą pakliūti su vėliavomis, pririštomis ant didelių medinių kotų. Pareigūnai pareikalavo juos palikti toliau nuo eitynių vietos ir kelis jaunuolius nulydėjo į požeminę automobilių aikštelę.
Vėliau policija užtvėrė kelią jaunuoliams, nešiniems su plakatu, kuriame parašyta „EU = CCCP (rus. SSSR)“. Pareigūnai pareiškė, kad tai – sovietų simbolika. Galiausiai buvo rastas kompromisas – jaunuoliai nutrynė raidės P kojelę ir buvo praleisti į Gedimino prospektą.
Kol organizatoriai besilinksminančius dalyvius bandė išrikiuoti į tvarkingą koloną po penkis žmones eilėje, žiūrovų prisirinko tiek, kad norintiems šaligatviu praeiti ar gatvę kirsti žmonėms teko pasidarbuoti alkūnėmis. Gausus policijos būrys traukė turistų dėmesį – kelios angliškai kalbančios merginos su nuostaba klausinėjo, koks renginys čia vyks. Sužinojusios, kad tai – gėjų eitynės, su džiaugsmu pareiškė prisijungsiančios.
Dangstėsi Petro Gražulio veidu
Daugiau nei pusės tūkstančio žmonių kolona pajudėjo šiek tiek po 13 val. Dalis jų važiavo Lietuvos gėjų lygos ir klubo „Soho“ autobusai, kiti, nešini didžiuliu plakatu su užrašu „Baltic Pride 2013“, plakatais su šūkiais apie žmogaus teises, vėliavėlėmis ir balionais, apsigaubę vaivorykštės spalvų vėliavomis ir pasipuošę atitinkama simbolika puoštais marškinėliais, ėjo pėsčiomis. Iš autobusų sklido muzika, dalyviai skandavo frazes apie žmogaus teises ir kėlė nemažai triukšmo tarškynėmis.
Gedimino prospektu žygiavo Švedijos Europos reikalų ministrė Birgitta Ohlsson, kuri 2010-ųjų eitynėse dalyvavo būdama nėščia, Europos Parlamento narės – Liberalų frakcijos atstovė olandė Sophia in't Veld, dalyvavusi 2010-ųjų eitynėse, ir žaliųjų atstovė austrė Ulrike Lunacek. Tarp dalyvių buvo ir kai kurių šalių ambasadoriai, homoseksualų teises ginančios organizacijos „ILGA-Europe“ bei ES Pagrindinių teisių agentūros atstovai, apie 50 žmonių iš įvairių ES šalių, atstovaujančių tarptautinei žmogaus teisių organizacijai „Amnesty International“, maždaug 20 Latvijos seksualinių mažumų organizacijos „Mozaika“ atstovų, kiek mažiau estų.
Vienas eitynėms nepritariantis žmogus į V.Kudirkos aikštę atsinešė garsiakalbį ir pradėjo reikšti nepasitenkinimą Europos Sąjunga, Europos Taryba ir „Amnesty International“.
Kaip žadėjo policija, Gedimino prospekte dalyvių nuo praeivių neatskyrė ištisinė tvora. Metaliniai užtvarai saugumo sumetimais buvo pastatyti tik tam tikrose gatvės vietose. Tačiau koloną iš abiejų pusių lydėjo kartu einantys pareigūnai ir keli policijos automobiliai.
Ant šaligatvių abipus prospekto susirinko didžiulė minia žmonių – šeimų su vaikais, turistų, kitų praeivių, net kavinių darbuotojų – smalsuolių buvo dar daugiau nei einančiųjų kolonoje. Praeiviai fotografavo eiseną, sveikindami mojavo rankomis ar vėliavėlėmis, tačiau kai kurie demonstravo špygas, nepritarimo ar nepadorius gestus, sukiojo pirštus prie smilkinio, skandavo „Gėda“ ar užgaulius šūkius, veidus dangstė Seimo nario Petro Gražulio atvaizdais. Buvo matyti ir homoseksualų priešininkų atsineštų plakatų su užrašais „Lytinių iškrypėlių propaganda“, „Gaidžio vieta vištoje“, „Kokia valdžia, toks ir paradas“.
Dalis žmonių – tiek palaikančiųjų eitynes, tiek oponentų – šaligatviu lydėjo eiseną visą kelią. Koloną pasivijęs Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka per garsiakalbį ėmė šaukti: „Pederastai, pederastai“. Pareigūnai kelis aršiausius protestuotojus sulaikė. Tuo metu prie Žemės ūkio ministerijos į einančiuosius buvo mesti keli kiaušiniai. Jie pataikė Seimo narei socialdemokratei Giedrei Purvaneckienei, pirmojo viešai savo homoseksualumą pripažinusio ir vėliau nužudyto JAV politiko Harvey Milko sūnėnui Stuartui Milkui.
Gyrė sėkmingesnes eitynes nei 2010-aisiais
Eisenai pasiekus Lukiškių aikštę, į aptvertą teritoriją pateko ne tik jų dalyviai, bet ir protestuotojai. Iki tol laikęsi palyginti ramiai, aikštėje jie atkuto – pradėjo garsiau skanduoti, atsirado dar daugiau plakatų su užrašais „Mums nepatinka tolerastija ir politkorektiškumas“, „Leidimas rengti homoparadą – spjūvis tautai į veidą“, „Defect“, išmargintas vaivorykštės spalvomis.
Vienas aršiausių eitynių priešininkų J.Panka įsiveržė į aikštę, šaukdamas „Pederastai namo“. Pareigūnai jį sustabdė ir išlydėjo iš aikštės, tačiau neareštavo. Žurnalistams vyras sakė, kad jokių įstatymų nepažeidė, ir piktinosi, kad P.Gražuliui sutramdyti esą buvo panaudotas elektrošokas.
Keliolika policininkų apsupo atokiau scenos ramiai sustojusius protestuotojus, bet vėliau, pasitelkę raitus kolegas, nustūmė juos J.Tumo-Vaižganto gatvės link. Čia maždaug 30 protestuotojų buvo atitverti gyvos maždaug 70 pareigūnų sienos, tačiau jie nei priešinosi, nei šūkavo.
Tuo metu eitynių dalyviai klausė nuo scenos sakomų kalbų. Čia vienas po kito lipo politikai, diplomatai, svečiai iš užsienio, žmogaus teisių aktyvistai ir organizatorių atstovai. Jie džiaugėsi sėkmingesnėmis eitynėmis nei vykusios 2010 m. – visų pirma dėl to, kad pavyko gauti leidimą žygiuoti Gedimino prospektu, ir kiek tolerantiškesnėje atmosferoje nei anuomet. Kartu buvo minimas homoseksualių santykių dekriminalizavimo Lietuvoje 20-metis.
„Žmonės šaukė „Eikite namo“. Daug kur pasaulyje tai girdėjau. Bet mes juk esame namie, – kalbėjo S.Milk. – Jie gali mėtyti kiaušinius, o mano dėdės atveju – ir kulkas, bet jie niekada nenužudys žinios. Mes visi esame lygūs!“
Apie 14.30 val. į aikštę bandė prasiveržti grupelė protestuotojų, šaukiančių homoseksualus įžeidžiančius šūkius, tačiau raitoji policija juos iškart nustūmė į Gedimino prospektą. Netrukus protestuotojų prie Lukiškių aikštės ėmė sparčiai mažėti. Patekti į aikštės prieigas buvo sudėtinga, mat policija atitvėrė teritoriją, iš jos žmonės buvo išleidžiami, tačiau nebeįleidžiami į vidų.
Prieš 15 val. prie aikštės pasirodė P.Gražulis, prieš tai buvęs sulaikytas, bet vėliau paleistas iš areštinės. Jis atvyko su bendraminčiu Kauno vicemeru Stanislovu Buškevičiumi. Politikai aplinkiniams dalina lankstinukus ir reikalavo įleisti į Lukiškių aikštę.
Šiek tiek po 15 val., į dangų paleidus spalvotus balionus, „Baltic Pride“ renginys paskelbtas baigtu. Žmonės ėmė skirstytis nedidelėmis grupelėmis – organizatoriai perspėjo, kad taip bus saugiau. Juos Gedimino prospekte prie pat aikštės pasitiko protestuotojų būrelis, šaukdamas „Gėda, gėda“. Ir čia aktyviausias buvo P.Gražulis, vis reikalavęs, kad policija leistų jam protestuoti prieš homoseksualus.
Galiausiai policija parlamentarą ir kitus protestuotojus praleido pro „Stop“ juostą. Jie vidury gatvės surengė nedidelį mitingą, tačiau raitoji policija jį išvaikė.
