2020 metais Seimo rinkimus laimėjus centro dešinės politinėms jėgoms ir suformavus valdančiąją koaliciją, kurioje yra dvi liberaliosios politinės jėgos – Laisvės partija bei Liberalų sąjūdis, V.Simonko teigimu, LGBT+ bendruomenė turėjo daug vilčių ir tikėjosi ryškių pokyčių. Tokius signalus siuntė ir kai kurie politikai.
Deja, kaip sakė nevyriausybininkas, gyvenimas parodė, kad pasikeitimai neateina taip greitai ir paprastai. O tai labai nuliūdino bendruomenę.
V.Simonko viliasi, kad „Baltic Pride“ eitynės taps priminimu sprendimų priėmėjams, kad gana politikuoti bei pagaliau metas įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę.
„Taip pat, tikiuosi, kad bus pokyčių ir translyčiams asmenims. Jau seniai reikia pašalinti gėdingą straipsnį iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, kuris jau tiesiog tapo mūsų visuomenės ir bendruomenės norma.
Aš manau, kad namų darbų sąrašas yra ilgas, o laiko pokyčiams jau kaip ir nėra, nes mes beveik jau pusę kadencijos praeiname. Tai galbūt atėjo laikas susikaupti ir daryti pokyčius“, – interviu portalo 15min video laidai „15/15“ sakė Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko.
Suprasti akimirksniu
- V.Simonko nuomone, kas trejus metus Vilniuje vykstančios „Baltic Pride“ eitynės jau tapo tradicinės, klausimas – galbūt sostinei ir visai Lietuvai tokių švenčių reikia kasmet.
- „Baltic Pride“ žygiuos ne tik už lygybę, bet ir taiką: eitynių metu bus išreikštas solidarumas su Rusijos užpulta Ukraina, kariaujančiai šaliai nusiųsta palaikymo žinutė.
- „Baltic Pride“ dalyvaus politikai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Prezidentui Gitanui Nausėdai atskiro kvietimo nesiuntė, bet džiaugtųsi sulaukę jo renginyje.
- V.Simonko nuomone, Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra toli gražu netobulas, bet tikisi, kad jis Seime bus priimtas. Jis pažymėjo, kad Europos Sąjungoje yra tik 6 šalys, kurios niekaip nereglamentuoja dviejų tos pačios lyties asmenų gyvenimo kartu.
- LGBT+ bendruomenė politinių sprendimų tikisi ne tik dėl tos pačios lyties asmenų santykių teisinio reguliavimo, bet ir dėl kitų svarbių klausimų.
Kaunui reikia vytis Vilnių
– „Baltic Pride“ renginiai prasidėjo šį antradienį. Vyksta visko daug: dirbtuvių, diskusijų ir panašiai. Bet svarbiausias dalykas, matyt, renginių akcentas bus eitynės šį šeštadienį sostinės centre.
Pirmosios „Baltic Pride“ eitynės vyko 2010 metais ir jos atrodė visiškai kitaip nei pastarosios. Turiu minty, Neries pakrantėje, gausiai saugomos policijos, aptvertoje teritorijoje, būta neramumų, triukšmo ir panašiai.
Kaip dabar, žvelgdamas iš laiko perspektyvos, jau šias, penktąsias, eitynes ir „Baltic Pride“ festivalį įvertintumėte?
– Jūs paminėjote 2010 metus ir aš kaip dabar prisimenu, per kiek mums reikėjo praeiti ir mūsų bendruomenei padaryti pirmąsias eitynes.
Aš pamenu, buvo ir baimės, iššūkių, policija irgi taip pat bandė save surasti bei atidirbti savo algoritmus.
Mes matome, kaip evoliucionuoja eitynės, nes jau 2013, 2016, jau nekalbu apie 2019 metų eitynes, parodė, kad Vilnius priima šitas eitynes.
Aš manau, kad jos jau tapo tradicinės ir klausimas, galbūt iš tikrųjų Vilniui ir visai Lietuvai reikia jau tokių švenčių kasmet.
Be abejo, noriu pabrėžti, kad šito festivalio vainikavimas yra pačios eitynės. Jos bus trupučiuką kitokios ir tai yra labai gerai, nes gal bus daugiau spalvų, muzikos ir žinučių visuomenei bei bendruomenei.
Noriu priminti, kad mes darome eitynes tokiu laikotarpiu, kai atsilaisvinome po COVID-19 pandemijos. Mes puikiai suprantame, per kiek turėjome praeiti visi kartu.
Aišku, tas viešas renginys toks kaip ir dovana, viena vertus, ir mūsų bendruomenei, ir mūsų miestui, su kuriuo mes puikiai bendradarbiaujame.
Bet atsitiko nelaimė, kad prasidėjo karas Ukrainoje.
Mes suprantame, kad šitos eitynės irgi turės nusiųsti žinutę ir visai Lietuvai, ir taip pat nusiųsti žinutę Ukrainai.
Noriu pasakyti, kad esu ukrainietis. Buvo laikotarpis, kada buvo tas antspaudas pase – dar tarybiniame pase. Iki šiol prisimenu, jis buvo toks mėlynas ir man reikėjo įrašyti savo tautybę. Aš pamenu šitą momentą, kai atėjau pas tėvus ir klausiau: tai ką aš turiu rašyti?
Mano tėvas pasakė: „Tai tu gi ukrainietis“. Nes ir tėvas, ir motina kilę iš Ukrainos. Ir aš tada užrašiau, kad aš esu ukrainietis. Bet dabar, kai įvyko šita tragedija Ukrainoje, pradedi suvokti, kaip tai yra svarbu.
Tas identitetas, kad esi ukrainietis – aš didžiuojuosi ir, aišku, visada galvoju apie draugus, gimines ir Zaporižioje, ir Kremenčuke, ir suprantu, kad eitynės yra tas momentas, kai mes galime parodyti savo solidarumą. Mes tai ir bandysime padaryti.
– O kokiomis formomis? Arba kokią žinutę ir kokiu būdu pasiųsite, kad ukrainiečiai taip pat sužinotų, kad Vilniuje, šitame renginyje, įvyko tokia ar tokia palaikymo akcija, ar apskritai siunčiamas palaikymas?
– Mūsų šūkis – pakankamai tradiciškas. Visada skelbėme, kad mes žygiuojame už lygybę. Bet šį kartą mes dar pridėjome, kad ne tik už lygybę, bet ir už taiką.
Nes mes suprantame: be taikos nieko nebus. Tas karas dominuoja ir mūsų protuose ir, aš manau, mums reikia parodyti, kad mes tvirti ir mes norime įveikti agresorių.
Raginame visus kiek įmanoma atsinešti su savimi Ukrainos vėliavas, parodyti ir nusiųsti žinią, kad mes kartu su Ukraina.
Koncerte mes skirsime tylos minutę tiems, kurie atidavė savo gyvybes už laisvą Ukrainą.
– Tikitės, kiek skaičiau, kad šis renginys, šios eitynės bus masiškiausios per visą tokių renginių istoriją. Bet ar nesibaiminate dėl saugumo?
Minėjote, kad iš tiesų pakankamai pamatėme mūsų visuomenės progresą, priėmimą visai kitokį. Bet, tarkime, pernai, kai vyko „Kaunas Pride“ eitynės Kauno centre, buvo visko: susistumdymų, skriejo kiaušiniai.
Ar nesibaiminate dėl saugumo, turint minty, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu įvairios įtampos visuomenėje yra padidėjusios, be to, yra susiformavęs toks koordinuotesnis flangas, kaip Šeimų sąjūdis, kuris pasisako prieš dalykus, vertybes, apie kurias kalbate jūs?
– Suprantu, kad visiems turbūt prieš akis vaizdai iš Kauno.
Aš irgi buvau nustebęs Kauno situacija. Bet puikiai suprantu, kadangi, matyt, istorija turi kartotis.
Mes puikiai prisimename, kas buvo 2010 metais Vilniuje. Kaunas turbūt išgyvena tą patį, ką mes išgyvenome 2010 metais.
Tai, matote, atsilikimas šiaip iš esmės yra maždaug 12 metų.
Bet gal tas pagreitis bus spartesnis ir Kaunas įgis teisę į panašius renginius.
Kalbant apie Vilnių noriu pasidžiaugti mūsų bendravimu su policija. Mes esame tikrai stiprūs partneriai. Trečiadienį turėjome susitikimą su policijos vadovais, viską aptarėme.
Kiek aš žinau, jokių grėsmių nėra ir viskas yra kontroliuojama.
O tie, kurie galbūt iš smalsumo nori pastovėti ir pažiūrėti į mūsų eitynes, prašau, ateikite pasidžiaugti su mumis.
Kadangi šį kartą eitynės bus tikrai didesnės – aš jau minėjau, kad bus 10 muzikinių autobusų, turėsite pasirinkti, su kuo jūs žygiuosite. Atsineškite kuo daugiau vėliavų ir būkite kartu su mumis.
Eitynes vainikuos didelis koncertas prie Baltojo tilto. Džiaugiuosi, kad mes bendraujame su asociacija M.A.M.A. ir jie partneriai šitame projekte. Mano svajonė buvo padaryti gerą koncertą, nes tai įprasta Vakarų pasaulyje, kai žmonės po eitynių nori pasidžiaugti kartu ir atšvęsti lygybę.
Mes statome didžiulę sceną. Šitame koncerte dalyvaus ir Donatas Montvydas, ir „The Roop“, bus siurprizas iš JAZZU, dalyvaus Dominykas Vaitiekūnas.
Aš manau, kad šitas koncertas parodys, jog tai ne tik LGBT bendruomenė, bet ir jų draugai, ir atlikėjai siunčia žinutę, kad visi mes esame lygūs ir mes esame tokie patys, kaip ir visi kiti.
Nesidemonstruoja, o nori pokyčių
– Eitynių žinutė kaip ir aiški. Bet daug kas mano, pats, matyt, esate girdėjęs, kad tai yra demonstravimasis, kurio nereikia, nes tai netgi galbūt kelia, tų žmonių akimis, pavojų tradicinėms vertybėms ir visuomenės dorai. Ką atsakytumėte į tai?
– Tai yra labai toks įprastas argumentas iš mūsų oponentų, kad mes demonstruojamės.
Mes naudojamės savo konstitucine teise į viešus renginius ir aš manau, kad tai yra unikali proga vieną kartą bent per trejus metus susiburti kartu, parodyti, kad mes esame, parodyti, kokie mūsų lūkesčiai, nusiųsti signalą mūsų politikams ir taip pat savivaldybei, kad mes norime tų pačių teisių, kaip ir visi kiti.
Man atrodo, kai tas vyksta, tada galbūt ir pokyčiai ateina greičiau.
