Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas BA Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komitetui pasiūlė priimti rezoliuciją ir kreiptis į Lenkijos parlamentą.
„Manau, būtų vertinga“, – penktadienį Vilniuje komiteto nariams sakė A.Šliupas.
B.Pauža: prašysime pagreitinti
Komiteto vadovas Bronius Pauža BNS teigė, kad toks kreipimasis bus išsiųstas. „Prašysime, kad Lenkijos parlamentas arba Ekonomikos komiteto nariai panagrinėtų klausimą, kaip pagreitinti „Rail Baltica“ projekto vykdymą – tegu pažiūri savo galimybes,“ – teigė parlamentaras.
B.Pauža prognozavo, kad sutarimas su Lenkija bus rastas, jis priminė „Via Baltica“ projektą: „Kažkada pas juos buvo panaši situacija, kažkas buvo užkliuvę, bet dabar jau viskas gerai vyksta. Todėl manau, kad ir dėl to geležinkelio rasime sutarimą.“
Jis tikisi Lenkijos poziciją sužinoti iki šių metų pabaigos.
A.Šliupas mano, kad Lenkijai pasienis su Lietuva nėra prioritetinis, nes šis regionas nėra ekonomiškai stiprus.
BNS A.Šliupas teigė, kad galima prašyti lenkų skirti didesnį prioritetą geležinkelio rekonstrukcijai Lietuvos kryptimi.
„Reikėtų labai aiškiai išsiaiškinti, kokia yra ilgalaikė perspektyva lenkų planuose dėl greičio standartų, kad visi surastume kompromisinį variantą, kad visi statytume arba rekonstruotume geležinkelį pagal vienodus parametrus. Jeigu mes kalbame apie „Rail Baltica“, kuri yra susijusi mūsų jungtimi į Vakarų Europą, jeigu Lenkijos dalis nebus renovuota, mes prarandame efektyvią jungtį“, – tvirtino viceministras.
A.Šliupas mano, kad Lenkijai pasienis su Lietuva nėra prioritetinis, nes šis regionas nėra ekonomiškai stiprus: „Jiems (Lenkijai – BNS) pagrindiniai prioritetai yra tuose regionuose, kur yra didžiausias ekonominis potencialas ir poreikiai, todėl mūsų noras yra, kad mūsų pozicija jų prioritetuose pakiltų aukščiau“.
Tuo tarpu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys pasiūlė „Rail Baltica“ projekto klausimą kelti „Višegrado formate“.
„Višegradas (Čekijos, Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos grupė – BNS) išeina natūraliai platesnis, nes lenkai Višegrade yra stiprūs ir Baltijos šalims su Višegradu bendradarbiaujant suteiktų platesnį kontekstą tiems projektams, kurie yra europinio masto, nes „Rail Baltica“ – Lietuvos ryšys su Vakarais, o tas ryšys eina per Višegrado šalis“, – BNS teigė L.Balsys.
Tiesti jau pradėjo
Lietuva jau pradėjusi tiesti europinės vežės „Rail Baltica“ geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Bendra pernai rudenį įkurta trijų Baltijos šalių įmonė koordinuos projekto įgyvendinimą nuo Kauno per Vilnių, Rygą iki Talino.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. Įvairiais skaičiavimais, bendra projekto vertė turėtų siekti 13-18 mlrd. litų. Tikimasi, kad Europos Komisija finansuos 85 proc. projekto vertės.
