„Jokių pakaitalų, jokių mini NATO. Turime NATO, ir ten būdami jaučiamės labai gerai. Kartu mes ieškome būdų bendradarbiauti saugumo srityje tarp Šiaurės ir Baltijos šalių“, – žurnalistams sakė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Suomijos užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja (Erkis Tuomioja) savo ruožtu paragino stiprinti bendrą ES saugumo ir gynybos politiką.
„Yra NATO tiems, kurie nori NATO – ne visi mes esame NATO nariai, bet visi esame NATO partneriai, ir mus tenkina tokie ryšiai“, – kalbėjo E.Tuomioja.
„Suomijos požiūriu, svarbu glaudžiau bendradarbiauti europiniu pagrindu plėtojant bendrą užsienio ir saugumo politiką, įskaitant gynybos politiką Europos mastu“, – sakė jis.
„Tuo pat metu esame įsitraukę į labai pragmatišką bendradarbiavimą tarp Šiaurės šalių ir daugeliu atžvilgiu taip pat su Baltijos šalimis“, – kalbėjo Suomijos ministras.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sakė, kad Baltijos šalys didžiuojasi bendradarbiavimu su Šiaurės šalimis gynybos srityje, priminęs, kad Švedija oficialiai pakvietė Lietuvą prisijungti prie jos vadovaujamos ES Šiaurės šalių kovinės grupės 2015 metų pirmąjį pusmetį.
Glaudus Šiaurės šalių gynybos bendradarbiavimas „mini NATO“ terminu kai kurių apžvalgininkų pavadinimas jau ne vienus metus. Apie jį vėl imta garsiau kalbėti susikūrus bendradarbiavimo formatui, kuriame susitinka Baltijos, Šiaurės šalių ir Didžiosios Britanijos pareigūnai.
Iš Baltijos ir Šiaurės šalių NATO priklauso trys Baltijos valstybės, Danija, Norvegija ir Islandija. Suomija ir Švedija nėra NATO narės, bet labai glaudžiai bendradarbiauja su aljansu tiek kariniu, tiek politiniu lygiu.
