„Pasikeista nuomonėmis, išklausyta naujų idėjų, kokiais būdais reikėtų tvarkyti krantus ties Karkle ir ties Olando kepure. Priimti sprendimai kol kas tokie, kad ten iš tikrųjų ties Karklės kapinaitėmis nėra tokia tragiška situacija, kokia ji bandoma buvo pateikti“, – po susitikimo BNS sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys.
Nerimaujant dėl to, kad gali būti nuplautos Karklės kapinaitės, siūlyta akmenimis sutvirtinti Olando kepurės bei Palangos kopų ruožą ir prašyta leisti išmėginti eksperimentinį metodą. Tačiau Aplinkos ministerijos atstovo teigimu, nebūdingi metodai gali sukelti tik dar didesnę nelaimę. Be to, mokslininkų duomenimis, situacija Karklėje dar prieš 25 metus buvo gerokai prastesnė.
Dėl šių priežasčių nuspręsta kol kas jokių tvirtinimo darbų nesiimti – nauja krantų tvarkymo programa bus rengiama kitiems metams.
„Jei Anatolijaus tipo uraganas stipriai smogtų į krantą, tada jau reikėtų imtis tų hidrotechninių statybų, tai visuomet iššaukia neigiamą poveikį kituose ruožuose“, – teigė L.Budrys.
Tačiau neįvykus jokioms panašioms nelaimėms, specialisto teigimu, „Karklės kapinaitės kaip stovėjo, taip stovės“.
Ketvirtadienį Aplinkos ministerijos darbuotojų grupė kartu su Pajūrio juostos tvarkymo programos konsultacinės darbo grupės nariais apžiūrėjo ir įvertino Baltijos jūros krantų būklę.