Baltijos jūros pakrantėje daugiausia rasta balionų atplaišų ir jūrinių virvių, tinklų, daug plastiko skiaučių, kurios artimiausiu metu pavirs į mikroplastiką. Taip pat rasta ir jūra pas mus patekusių užsienietiškų žvejybinių dėžių bei laive naudojamas gesintuvas. Pajūryje surinkta ir maisto pakuočių, kurių kilmė taip pat nelietuviška.
Kiekvieną dieną žygeiviai surinktas šiukšles rūšiavo ir pagal tai buvo sudarytas Neringos vartotojo portretas. Paaiškėjo, kad tai mėgstantis šventes su balionais, spontaniškus pirkinius ir greito vartojimo prekes besirenkantis žmogus.
Kokios šiukšlės dominuoja Neringoje, buvo galima pamatyti simbolinėje vartojimo instaliacijoje, trumpam įkurtoje prie muzikos baro „Kaštonas“. Beje, į ją poilsiautojai taip pat primetė šiukšlių, neatskirdami jos nuo šiukšliadėžės.
„Pagal kurorto filosofiją čia turėtų būti lėtesnis gyvenimo tempas, mažiau spontaniškumo, daugiau planavimo, renkantis pirkinius, – teigia žygio sumanytojas, VšĮ „Už švarią Lietuvą“ vadovas Giedrius Bučas. – Poilsiautojai ir gyventojai turėtų rinktis tvaresnes pakuotes, o vietos savivaldybė reglamentuoti tvaresnius sprendimus, kad šio unikalaus gamtos kampelio neužgožtų šiukšlės.“
Atsižvelgdama į šio žygio rezultatus, „Už švarią Lietuvą!“ komanda jau planuoja kitus maršrutus, kurie tikriausiai nusidrieks užsienyje. „Jei savo pajūryje mes radome atplukdytų šiukšlių, įdomu sužinoti, ar kitame Baltijos jūros krante nėra lietuviškų šiukšlių“, – sako G. Bučas. Žygio Kuršių nerijoje partneriai yra tarptautinis muzikos ir menų festivalis „N žemė“.
Praeitais metais per 77 dienas „Už švarią Lietuvą!“ žygeiviai, rinkdami ir rūšiuodami šiukšles (surinkta virš 1 tonos), apėjo Lietuvą (1363 km). Daugiausia taip pat buvo rasta maisto pakuočių. Užpernai ši komanda apėjo Kauną: įveikę 100 km per 6 dienas pamiškėse ir pakelėse surinko 350 kg šiukšlių.
