Tai istorinis momentas – ką tik išrinkti Lietuvos ir Latvijos prezidentai pasveikino vienas kitą abiejų šalių pasienyje, prie atminimo ženklo, skirto Baltijos keliui.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Latvijos prezidentas Egilis Levitas simboliškai susitiko ten, kur prieš tris dešimtmečius kaip niekada jautėsi lietuvių ir latvių brolybė.
Prezidentai atvyko punktualiai. Atvažiuoti iki šios vietos kitiems renginio dalyviams nebuvo labai sudėtinga, jei bandei atvykti anksčiau – valandą prieš renginio pradžią. Vėliau kelias „Via Baltica“ užsikimšo.
Žmonės iš visos Lietuvos stengėsi patekti būtent į Saločių pasienio postą. Stovėjimo aikštelė tarsi pratrūko – automobiliai pradėjo rikiuotis ražienose.
Virš galvų vienas po kito skrido lėktuvai, lemtingų įvykių amžininkams primindami brangias akimirkas ir tragediją prie Pasvalio.
Kolonėlės užgrojo pažįstamą melodiją. Simas? Iš tiesų! Scenoje gitara gyvai grojo ir iki skausmo pažįstamą dainą atliko Vytautas Babravičius. Lėta melodinga – „Lietuvai“.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje pareiškė – jam yra prasminga, kad prieš trisdešimt metų jis su savo būsimąja žmona Baltijos kelyje stovėjo būtent čia – Lietuvos ir Latvijos pasienyje.
Pabrėžė, kad anuomet savo rankomis jungėme tai, ką skaldė režimai, o žmonės nepabūgo rizikuoti dėl tikslo, didesnio už mus pačius – Lietuvos laisvės.
Latvijos prezidentas dėkojo visiems, kurie prisidėjo prie Baltijos kelio ir Latvijos laisvės. Paminėjo ir įvairius ekonominius dalykus, kurie vis labiau jungia broliškas šalis. Pasisveikino lietuviškai – „sveiki, broliai ir sesės“.
Jis taip pat savo kalbą baigė žodžiais, jog Lietuva, Latvija ir Estija visada buvo ir bus kartu. „Tegyvuoja Baltija“, – ištarė trimis kalbomis Latvijos prezidentas Egilis Levitas.
Iškart po to ugningą kalbą sakė Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, išsakydamas, kad Baltijos kelias buvo siena, atskyrusi Baltijos šalis nuo Sovietų sąjungos.
Tuo metu keliu praūžė daugybė visureigių su Baltijos kelio simbolika, praūžė keletas lėktuvų, iš kurių byrėjo gėlės.
Susirinkusieji po oficialių kalbų viltingai dairėsi – gal būtų galima vėl išsirikiuoti Baltijos kelyje ir susikibti rankomis – sujungti Latviją ir Lietuvą bent valstybių sandūroje.
Tai padaryti pavyko tik simboliškai – rankomis visi susikibo renginio vietoje, sunkvežimių stovėjimo aikštelėje. Tuomet suliepsnojo laužas, aitvaras pakėlė abiejų valstybių vėliavas, suskambo anuomet girdėta „Bunda jau Baltija“.
Žmonės skirstytis neskubėjo. Dar ilgai skambėjo lietuviškos ir latviškos liaudies dainos, muzika. Vieni šoko, kiti šnekučiavosi ir prisiminė vieną stebuklingą gyvenimo dieną.
Šio susitikimo rengėjai – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybės.
