Dainos pradžioje užsimenama apie Lietuvos, Latvijos bei Estijos drąsą: kokia sėkmė yra susikibusių rankomis žmonių grandinė. Toliau jau dainuojama apie sunkumus Honkonge ir kaip žmonės turėtų susivienyti prieš „drakonišką įstatymą“ bei laisvių apribojimą.
„Taikūs ir radikalai turėtų susivienyti ir dirbti kartu; Milijonai, niekad nepamirštantys tikslo, stovi prieš įstatymą, Jei mes tai įveiksime, mes sukursime naują rytojų. Petis petyn, mes atmesime neapykantą“, – taip „Bunda jau Baltija“ skamba kinų kalba.
Išgirsti dainą galite žemiau:
Vaizdo klipe yra vaizdų ne tik iš protestuojančio Honkongo, tačiau ir iš prieš 30 metų užfiksuotų akimirkų Baltijos kelyje.
„Bebaimiai tarp vėjo ir audros, mūsų žmonių valia yra nesutramdoma. Mūsų širdys susijungs į vieną vardan mūsų Tėvynės. [...] Niekada neatsitraukite, saugokite mūsų laisves. Leisk paimti man tavo ranką į savo delną – tai yra mūsų šansas“, – dainuoja Honkongo kinai.
Daina „Bunda jau Baltija“ buvo įrašyta 1989 m. rugpjūtį, prieš Baltijos kelią. Jos autorius ir kompozitorius buvo Borisas Reznikas, latvių grupės „Eolika“ vadovas.
Daina iš kitų panašių dainų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje išsiskyrė pirmiausia tuo, kad jai atlikti susivienijo trijų Baltijos šalių atlikėjai. Dainą sudaro trys posmai, kiekvieną jų ir po to sekantį priedainį atlieka skirtingos šalies atlikėjas savo kalba.
Lietuvišką teksto dalį atliko Žilvinas Bubelis, latvišką – „Eolika“ vokalistas Viktorass Burakovass-Zemgalis, estišką – estų atlikėjas Tarmo Pihlapas. Tekstą lietuvių kalba parašė Stasys Povilaitis.
Baltijos kelias surengtas minint 50 metų sukaktį nuo Baltijos šalių okupaciją lėmusio Molotovo–Ribentropo pakto – sovietų ir nacių sutarties pasidalyti Europą.
Kviečia susikibti rankomis
Už demokratiją pasisakantys Honkongo protestuotojai 30-ųjų Baltijos kelio metinių proga kviečiami susijungti į gyvą grandinę, anksčiau pranešė „Hong Kong Free Press“.
Akcija turėtų įvykti 15 val. Lietuvos laiku.
Vienuoliktą savaitę Honkonge besitęsiančius protestus įžiebė įstatymo projektas dėl ekstradicijos į žemyninę Kinijos dalį supaprastinimo. Autonominis Honkongas visą Kinijos Liaudies Respublikos gyvavimo laikotarpį buvo saugus prieglobstis demokratinės politikos ir žmogaus teisių aktyvistams.
Plačiau apie protestų priežastis skaitykite čia.
Galiausiai įstatymo projektas buvo įšaldytas, bet protestuotojai reikalauja, kad jis būtų visiškai panaikintas. Taip pat reikalaujama, kad pastarieji protestai nebebūtų charakterizuojami kaip „maištas“, būtų paleisti visi suiimti protestuotojai, sudaryta nepriklausoma komisija, tirianti birželį prasidėjusius įvykius.
