1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją daugiau kaip milijoną žmonių subūręs Baltijos kelias nuo Vilniaus iki Talino pasaulyje tapo sėkmingo nesmurtinio pasipriešinimo simboliu.
Didžiausi minėjimo renginiai penktadienį numatomi Vilniuje ir pasienyje su Latvija, sukakties proga rengiamas estafetinis bėgimas, parodos. Vakare šventiniame koncerte sostinėje žmones pasveikins prezidentas Gitanas Nausėda.
Už 8 tūkst. kilometrų nuo Vilniaus apie 15 valandą Lietuvos laiku įvyks Honkongo kelias – jį organizuoja didesnės laisvės ir demokratijos siekiantys aktyvistai, nepatenkinti Kinijos kišimusi į miesto reikalus.
„Baltijos kelias buvo įkvepiantis įvykis daugeliui kovotojų už laisvę visame pasaulyje. Jis demonstruoja solidarumo ir nesmurtinio visuomenės judėjimo galią“, – BNS sakė sakė vienas iš Honkongo opozicijos lyderių Joshua Wongas, vadovaujantis organizacijai „Demosisto“.
Kinijos elgesį su Honkongu J.Wongas palygino su sovietų kišimusi į Baltijos šalių reikalus prieš tris dešimtmečius.
„Pastaraisiais mėnesiais Honkongo žmonės kentėjo dėl itin šiurkštaus policijos elgesio ir tiesioginio politinio Kinijos kišimosi, panašaus, kokį prieš 30 metų Baltijos šalys patyrė iš SSRS“, – teigė 22 metų aktyvistas, tapęs Honkongo protestuotojų veidu.
Istorikas Algimantas Kasparavičius sako, kad daugiau kaip 600 kilometrų ilgio Baltijos kelias sutvirtino lietuvių, latvių ir estų ryžtą, o Maskva ir Vakarai pradėjo suprasti, kad Baltijos šalys taps nepriklausomomis valstybėmis.
„Baltijos šalys pačios suvokė savo jėgą, o Baltijos tautas pasaulyje pradėta suvokti kaip tarptautinius subjektus“, – BNS sakė A.Kasparavičius.
Jo teigimu, po Baltijos kelio tuometinis sovietų lyderis Michailas Gorbačiovas „pradėjo labai aiškiai suprasti, jog trys Baltijos tautos juda link politinės nepriklausomybės“.
Pasak istoriko, demonstracija Vakarų Europos šalims ir JAV pademonstravo, kad „trys Baltijos tautos gali veikti išvien, kad jos labai sparčiai, efektyviai ir taikingai juda link politinės nepriklausomybės“.
Baltijos kelias surengtas minint 50 metų sukaktį nuo Baltijos šalių okupaciją lėmusio Molotovo-Ribentropo pakto – sovietų ir nacių sutarties pasidalyti Europą.
Anot A.Kasparavičiaus apie gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino skelbė visa pagrindinė pasaulio žiniasklaida, o ši demonstracija tapo neginkluoto išsivadavimo simboliu.
2004 metais į gyvąją grandinę protestuoti prieš Kinijos karinius grasinimus susikibo Taivano gyventojai, o 2013 metais tokią akciją pakartojo nuo Ispanijos siekiantys atsiskirti katalonai. Organizatoriai teigia, kad šiose demonstracijose dalyvavo po daugiau kaip milijoną žmonių.
Šia proga Baltijos valstybių vėliavų spalvomis penktadienį bus apšviesti pastatai Čekijos, Vengrijos ir Bulgarijos miestuose.
A.Kasparavičius prognozuoja, kad Baltijos kelias ateityje gali įkvėpti ir daugiau tautų.
„Ateityje atsiras ir daugiau panašių išsivadavimo kelių, galbūt Azijoje, Europoje arba Afrikoje, kada tas trijų Baltijos valstybių sukurtas politinio veikimo modelis bus pritaikytas kitų tautų ir kituose žemynuose“, – sakė istorikas.
