Lietuvos, Latvijos, Estijos ir JAV lyderiai dokumente patvirtino įsipareigojimą stiprinti santykius ir siekti ekonominio klestėjimo, plėsti strateginį bendradarbiavimą atsakant į globalius saugumo iššūkius, diegti demokratiją ir puoselėti žmogaus teises visame pasaulyje.
Prezidentai teigiamai įvertino prieš porą mėnesių pradėtas derybas dėl didžiausio pasaulyje prekybinio susitarimo – Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties, kuri padės sustiprinti ekonominius ir kultūrinius Europos Sąjungos bei JAV ryšius. Ji esą ne tik sukurs aukštų standartų pasaulinę prekybos sistemą, bet kartu užtikrins konkurencingumą ir augimą, leis sukurti milijonus naujų darbo vietų, taip pat ir Baltijos šalyse bei Jungtinėse Valstijose.
Baltijos šalys pergyveno „įspūdingą perėjimą į demokratiją“, o dabar skleidžia demokratijos ir žmogaus teisių vertybes Rytų partnerystės valstybėse.
Dėmesio sulaukė ir energetinis saugumas mūsų regione, teigiamai įvertintos Baltijos šalių pastangos eksploatuoti savus energetikos šaltinius, plėtoti švarią ir efektyvią energetiką, be kita ko, taip kuriant pagrindą tvariam ekonomikos augimui visame regione, kovojant su klimato pokyčiais, siekiant branduolinio saugumo. Deklaracijoje patikimas ir diversifikuotas energijos tiekimas vadinamas esminiu ekonominio klestėjimo elementu.
Anot prezidentų, stiprėjant priklausomybei nuo informacinių technologijų būtina didinti dėmesį kibernetiniam saugumui regioniniu ir pasauliniu lygiu, sukurti esminę saugumo infrastruktūrą regione bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams, bendradarbiauti tiriant ir baudžiant už kibernetinius nusikaltimus. Atviras, saugumas ir patikimas internetas, kuris saugo privatumą ir pilietines teises, užtikrina laisvą keitimąsi informacija ir idėjomis, skatina inovacijas, reikalingas moderniai ekonomikai, – toks tikslas iškeltas deklaracijoje.
Joje priminta prieš 15 metų tuomečių Baltijos valstybių ir JAV prezidentų – Algirdo Brazausko, Gunčio Ulmanio, Lennarto Meri bei Billo Clintono – pasirašyta partnerystės chartija. Kaip ir šios pasirašymo metu, JAV esą tebėra suinteresuota Baltijos šalių nepriklausomybe, teritoriniu vientisumu ir saugumu.
Anot dabartinių prezidentų, Baltijos šalys pergyveno „įspūdingą perėjimą į demokratiją“, o dabar skleidžia demokratijos ir žmogaus teisių vertybes Rytų partnerystės valstybėse, gali dalintis sėkminga patirtimi su augančiomis demokratijomis. Įsiliedamos į labiausiai išsivysčiusių valstybių klubą (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją, kurios nare tapo Estija), stodamos į euro zoną ir pirmininkaudamos ES Tarybai Baltijos šalys esą įgyja vis didesnės įtakos pasauliniam saugumui ir ekonomikai.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos lyderiai savo ruožtu išreiškė dėkingumą JAV ir amerikiečiams už tai, kad jie nepripažino okupacijos per Šaltąjį karą.
