Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 02 24

Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų pirmininkai ragina didinti paramą Ukrainai

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasiryžusios remti jau metus nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą tiek, kiek reikės, ir ragina kitas valstybes didinti tiekiamą paramą, sakoma šių šalių parlamentų pirmininkų pareiškime.
Lietuva, Latvija, Estija
Lietuva, Latvija, Estija / 123RF.com nuotr.

„Mūsų šalys pasiryžusios ir toliau teikti Ukrainai politinę, ekonominę, karinę ir humanitarinę paramą tiek, kiek reikės. Raginame kitas šalis didinti paramą Ukrainai, siekiant užtikrinti, kad ji sugebėtų apginti savo nepriklausomybę ir atkurti teritorijos vientisumą“, – sakoma karo metinių proga penktadienį išplatintoje bendroje deklaracijoje.

Joje Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų vadovai dar kartą patvirtina „visišką solidarumą su Ukrainos žmonėmis“ ir teigia vertinantys „jų drąsą bei ryžtą ginti Ukrainos laisvę ir suverenitetą“ bei griežčiausiai smerkia“ Rusijos agresiją, ragina ją nutraukti.

„Reiškiame pagarbą visiems, kurie paaukojo savo gyvybę už Ukrainos nepriklausomybę, ir nuoširdžią atjautą bei užuojautą besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą aukų šeimoms“, – teigiama deklaracijoje.

Parlamentų vadovai taip pat žada kartu su kitais partneriais toliau dėti pastangas, kad būtų remiamas Ukrainos atsigavimas ir atstatymas, įskaitant jos sugriautą infrastruktūrą.

„Ukraina puoselėja mūsų bendras vertybes – demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms. Ukrainiečiai moka didžiausią kainą už tai, kad gina mūsų bendras vertybes ir Europos saugumą. Ukrainos vieta – euroatlantinėje laisvų ir demokratinių šalių šeimoje. Esame pasiryžę toliau remti Ukrainos siekius tapti Europos Sąjungos ir NATO nare“, – teigia parlamentų vadovai.

Jie žada, kad Baltijos šalys bei Lenkija toliau stiprins kolektyvinį spaudimą Rusijai nutraukti karą siekdamos griežtesnių sankcijų ir „toliau visais įmanomais formatais ir visose srityse stiprindamos tarptautinę Rusijos izoliaciją“.

Bendrame pareiškime taip pat smerkiamos pastangos grąžinti Rusijos ir Baltarusijos sportininkus į tarptautines varžybas, deklaruojama, kad atsakingieji už karo nusikaltimus Ukrainoje turi būti patraukti atsakomybėn, o Rusija atlyginti padarytą žalą.

„Kartu su savo sąjungininkais ir partneriais sieksime, kad įšaldytas Rusijos turtas būtų panaudotas Ukrainos atstatymui ir reparacijai“, – sako parlamentų vadovai.

„Tironija ir teroras privalo žlugti. Turi įsivyrauti taika ir laisvė. Ukrainos pergalė – vienintelis būdas atkurti taiką Europoje. Mes – kartu su Ukraina“, – teigiama jų deklaracijoje.

Ją pasirašė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Estijos parlamento vadovas Juris Ratas, Latvijos Saemos vadovas Edvardas Smiltenis ir Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek.

Karą Ukrainoje penktadienį pamerkė ir ES bei NATO valstybių užsienio reikalų, nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų ir jungtinio parlamentų tinklo „Kartu su Ukraina“ nariai.

Penktadienį minimos Rusijos pradėto karo Ukrainoje metinės. Pernai vasario 24-ąją prasidėjęs plataus masto puolimas atnešė milžiniškus nuostolius šaliai: žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, suniokota šalies infrastruktūra.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?