Šį raginimą Europos Komisijai ministrai išsakė antradienį vykstančiame Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų susitikime Briuselyje, informavo Lietuvos Kultūros ministerija.
„Raginame Europos Komisiją pagal savo kompetenciją siekti, kad Europos palydovinių paslaugų teikėjai nutrauktų Kremliaus kontroliuojamų propagandinių kanalų transliacijas per palydovus. Taip pat raginame visas valstybes nares toliau užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi sankcijų režimo“, – sakoma bendrame pareiškime.
Pasak S.Kairio, europiniai palydovai neturi būti naudojami Rusijos propagandiniams TV kanalams retransliuoti ir skleisti dezinformaciją pasaulyje.
Ministras pabrėžė, jog bendras šalių siekis yra „laisva, stipri, savo kultūrą ir istoriją išsaugojusi Ukraina Europoje“.
-
Žiniasklaida: Rusijoje pavasarį buvo aptarinėjama branduolinio smūgio Ukrainai galimybė
-
Popiežius pareiškė, kad žiaurūs ne rusai, o čečėnai ir buriatai: Maskva reagavo piktai
-
J.Stoltenbergas: jei Rusija laimės, pasaulis sumokės dar didesnę kainą
-
VRM siūlo nepaprastąją padėtį Rusijos ir Baltarusijos pasienyje pratęsti iki kovo 16-osios
-
NATO įsipareigoja dėl Ukrainos būsimos narystės, telkia paramą
„Šiuo metu kartu su kitomis regiono šalimis įvairiuose formatuose siekiame atkreipti dėmesį į agresorės Rusijos dešimtmečiais tęsiamą istorijos klastojimą. Šiandien Rusija yra ypač agresyvi skleisdama melą, propagandą ir dezinformaciją, – teigė S.Kairys.
„Adekvatus sovietų nusikaltimų vertinimas ir išmoktos istorijos pamokos mums turi pasitarnauti užkertant kelią šiandien Rusijos skleidžiamiems mitams. Pasauliui svarbu tinkamai įvertinti sovietų įvykdytą Holodomorą ir pripažinti jį ukrainiečių tautos genocidu. Lietuva tai padarė dar 2005 metais“, – kalbėjo jis.
Pasak ministerijos, S.Kairys taip pat parėmė šiuo metu rengiamą Europos žiniasklaidos laisvės aktą ir pasisakė už sankcijų Rusijai stiprinimą.
Tarybos sesijoje pristatyta pažangos ataskaita dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto, kuriuo siekiama sustiprinti pagrindines laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos veiklos demokratinėje visuomenėje sąlygas.
Ministras pabrėžė, kad šis aktas sustiprintų atsparumą prieš Rusijos karo propagandą ir dezinformaciją.
„Tai vertinga priemonė kovai su dezinformacija, ji pasitarnaus visuomenės saugumui, padės puoselėti kokybišką žurnalistiką ir europinę demokratiją“, – pasisakyme kalbėjo ministras.
Ministras taip pat išreiškė palaikymą bendro europinio paramos Ukrainos kultūros sektoriui fondo sukūrimui, jis informavo ir apie Lietuvos Vyriausybės sukurtą fondą Ukrainai atkurti ir planus šio fondo lėšomis atstatyti bent vieną Ukrainos kultūros objektą.
ES kultūros ministrų taryba pritarė 2023–2026 metų darbo planui kultūros srityje, jame skiriamas dėmesys ir Ukrainos kultūros paveldo apsaugai.
Pasak ministerijos, Lietuvai yra svarbūs plane numatyti veiksmai dėl kultūros ir sveikatos sąveikos, bibliotekų vaidmens stiprinimo, kultūros ir kūrybos sektorių skaitmeninės transformacijos, kultūros statistikos.
S.Kairys Briuselyje taip pat susitiko su Europos Komisijos vicepirmininke Vera Jourova ir Estijos kultūros ministre Piret Hartman bei Latvijos kultūros ministerijos valstybės sekretore Dace Vilsone. Susitikimuose aptarti klausimai, susiję su parama Ukrainai, kova su dezinformacija, ES sankcijų įgyvendinimu, Europos žiniasklaidos laisvės aktu bei istorine atmintimi.
