Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėdama apie Asamblėjos įkūrimą prieš 30 metų pažymėjo, kad tai buvo krizių ir įtampų metas, ir Baltijos šalims reikėjo veikti kaip vienam regionui.
„Vos pora mėnesių buvo praėję, kai po 1991 metų rugpjūčio pučo Maskvoje naujai sukurta SSSR Valstybės taryba pripažino Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę, mėnuo buvo belikęs iki Belovežo susitarimų, kurie konstatavo Sovietų Sąjungos mirtį. Ir Rytai, ir Vakarai mus matė kaip vieningą regioną ir turėjome ieškoti būdų veikti kaip vieningas regionas, toks buvo laikotarpio iššūkis“, – sakė Seimo pirmininkė.
Anot jos, praėjus beveik trečdaliui amžiaus nuo šių įvykių Baltijos regionui vėl gyvybiškai svarbus tampa glaudus bendradarbiavimas: „Vėl susiduriame su įtampomis ir iššūkiais, būdingais tiems laikams, kai kartu iškovojome nepriklausomybę, įtvirtinome valstybingumą ir kartu ieškojome būdų jėgoms telkti ir veiksmams koordinuoti“.
„Mums reikia maksimaliai sutelktų pastangų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos sukeltos krizės poveikiu. Reikia ieškoti bendrų, visoms trims šalims priimtinų energetinio saugumo sprendimų. Reikia operatyviai reaguoti į saugumo iššūkius prie Europos Sąjungos išorės sienų. Reikia glaudaus, pajėgas vienijančio bendradarbiavimo gynybos srityje. Reikia derinti veiksmus sprendžiant ekonominius ir skaitmeninimo uždavinius“, – kalbėjo Lietuvos parlamento vadovė.
Latvijos Saeimos pirmininko pavaduotoja Dagmara Beitnerė-Le Galla sakė, kad Baltijos šalys turi dar glaudžiau bendradarbiauti siekiant atsigauti po COVID-19 krizės, susitelkti į inovatyvios ekonomikos plėtrą, kartu pozicionuoti save kaip inovatyvų, stabilų regioną.
„Turime daryti dar daugiau, kad mūsų bendradarbiavimas būtų geresnis. COVID-19 krizė parodė, kad turime dirbti kartu, kad atsigautume po krizės ir galėtume toliau vystytis šiame regione. Bendradarbiavimo matmuo – mūsų startuoliai, jų indėlis leidžia įtraukti jaunus žmones į ekonomiką, ir tai yra puikios naujos įmonės, darbo jėga, geras pragyvenimo lygis“, – kalbėjo Latvijos atstovė.
„Todėl aš manau, kad mums vertėtų grįžti prie trečiojo Baltijos inovacijų fondo projekto, mes save galėtume pozicionuoti kaip inovatyvios šalys, stabilus regionas. Baltijos regionas turi labai gerą transporto, energetikos infrastruktūrą, jis leidžia mums turėti geras pozicijas Europoje, bet dar reikia dirbti šioje srityje“, – teigė D.Beitnerė-Le Galla.
Estijos Rygikogo pirmininkas Juris Ratas pažymėjo, kad vienybė tarp Baltijos šalių nepaprastai svarbi, o „Baltijos kelias praktiškai tęsiasi iki šiandien“. Jis pabrėžė, kad regionas susiduria su keliais iššūkiais vienu metu – sveikatos priežiūros sistemų ribas pasiekusį naujų COVID-19 atvejų skaičių, Baltarusijos hibridines atakas prie ES išorės sienos, didėjantį Baltarusijos ir Rusijos karinį suartėjimą, „visuomenėje įsivyravusią depresiją ir susvetimėjimą“.
„Krizė mums kelia didelį iššūkį, išlaikyti ir plėtoti demokratiją, žmonių orumą. (...) Tikiuosi, kad supratome, kad dabartinėje situacijoje izoliacija ir egoizmas neturi vietos, atėjo laikas priminti sau, kaip sunkiais laikais mes rėmėme viena skitą, kartu siekdami laisvės, ir kai buvome pasirengę padaryti viską, ką galime, siekdami bendro tikslo, iki šios dienos. Dar kartą priminkime sau, kad vienybė turi galią, kartu taikydami pažangius sprendimus galėsime suvaldyti krizę ir ją sėkmingai įveikti“, – kalbėjo Estijos parlamento vadovas.
Penktadienį Vilniuje vyksta Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarus vienijančios Baltijos Asamblėjos 40-oji sesija.
Baltijos Asamblėja yra 1991 metų lapkričio 8 dieną įkurta Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. Šiais metais Baltijos Asamblėjai pirmininkauja Lietuva.
