2009 m. prezidente išrinktos D.Grybauskaitės komandos formavimas kėlė nemažai susidomėjimo ir diskusijų.
Asmenybių nereikia
Teisės patarėja ji pasirinko dėstytoją dr. Solveigą Cirtautienę, užsienio politikos – ambasadorių Darių Semašką, nacionalinio saugumo – Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoją Joną Markevičių, ekonomikos – SEB vyriausiąjį analitiką Nerijų Udrėną, švietimo ir kultūros – buvusią švietimo ir mokslo viceministrę Virginiją Būdienę.
Žurnalistas Linas Balsys tapo atstovu spaudai. Didžiausią nuostabą apžvalgininkams kėlė sprendimas žurnalistikos dėstytoją, socialinių mokslų daktarę Audronę Nugaraitę skirti atsakinga už politikos analizę ir institucinius ryšius.
Praėjus daugiau nei trejiems metams prezidentūroje tebedirba J.Markevičius, N.Udrėnas ir V.Būdienė. Mama tapusią S.Cirtautienę pakeitė Rasa Svetikaitė, ambasadoriauti į Nyderlandus išvykusį D.Semašką – Jovita Neliupšienė.
L.Balsį, kuris pasitraukė nesutapus jo ir šalies vadovės pažiūroms ir tapo Seimo nariu, pakeitė jau anksčiau prezidentei patarinėjusi buvusi žurnalistė Daiva Ulbinaitė. Po metų prezidentūrą palikusios A.Nugaraitės vietos niekas neužėmė, o jos vadovautos Politikos analizės ir institucinių ryšių grupės apskritai nebeliko.
Laimėjusi rinkimus D.Grybauskaitė sakydavo, kad komanda nėra svarbiausias dalykas, nes sprendimus vis tiek priims pati. „Vienintelė mano patarėjų privilegija – daug įtempto darbo“, – aiškino ji.
Prezidentės patarėjais tapo ne pripažinti ekspertai, o nauji, politikos kuluaruose menkai žinomi žmonės.
Jauni ir nepatyrę
Politologo Algio Krupavičiaus nuomonė apie valstybės vadovės patarėjus per pusketvirtų metų pagerėjo nedaug – komanda esanti jauna, stokojanti akademinės, politinės ir gyvenimiškos patirties.
„Prezidentų komandas paprastai sudaro patyrę ekspertai ar politikai, turintys autoritetą atskirose srityse, žinomi visuomenėje, – savaitraščiui „15min“ sakė jis. – Šie žmonės padeda formuoti politinius sprendimus. Prezidentė sakė, kad patarėjų jai reikia pritarti, o ne patarti, sprendimus priimsianti pati. Šiuo požiūriu ji teisi – ekspertai tik siūlo sprendimus, už sprendimus yra atsakingas prezidentas.“
„Nesakau, kad komanda bloga, bet pusiausvyros tarp žinių ir patirties trūksta. Tame gali slypėti ir atsakymas, kodėl trūksta aiškios užsienio politikos “, – kalbėjo politologas.
Apžvalgininkų teigimu, panaikinus Politikos analizės ir institucinių ryšių grupę susilpnėjo prezidentės galimybės bendrauti su Seimu ir Vyriausybe. Vidaus politikos temomis dažniausiai komentuoja Spaudos tarnyba. Pasak A.Krupavičiaus, tikriausiai dėl to po rinkimų įstrigo ministrų kabineto formavimas: „Prezidentūra siuntė netinkamus signalus ir supriešino politikus.“
Solidūs estai
2011-aisiais Estijos prezidentu perrinktas Toomas Hendrikas Ilvesas išsaugojo didžiumą komandos. Prezidento biurui vadovauja buvęs ilgametis Estijos prekybos ir pramonės rūmų generalinis direktorius, Baltijos jūros valstybių tarybos patarėjas Siimas Raie.
Ligtolinį patarėją teisės klausimais Aaro Mõttusą prieš ketverius metus pakeitė Ülle Madise. Socialinių mokslų daktarė anksčiau vadovavo Nacionalinei audito tarnybai. Ji yra pripažinta teisės specialistė ir viena žinomiausių Estijos pareigūnų, aktyviai reiškia savo nuomonę laidose.
Patarėjas užsienio politikos klausimais Margusas Laidre – žinomas istorikas, filosofijos mokslų daktaras, knygų apie diplomatijos istoriją autorius, buvęs
ambasadorius.
Atstovu spaudai Estijos prezidentas dar 2006 m. pasirinko garsų žurnalistą, dienraščio „Postimees“ redaktorių Toomasą Sildamą. Ką tik prie patarėjų komandos prisijungė vienintelio užsienio politikai skirto leidinio „Diplomaatia“ redaktorė, „Postimees“ apžvalgininkė ir transatlantinėje bendruomenėje autoritetą išsikovojusi intelektualė Iivi Anna Masso.
Po antrųjų laimėtų rinkimų į patarėjus saugumo klausimais prezidentas pakvietė Gynybos ministerijos pareigūną, buvusį Estijos atstovybės prie NATO patarėją Andresą Vosmaną. Pernai jį pakeitė Merle Maigre, kuri anksčiau dirbo NATO generalinio sekretoriaus biuro politikos planavimo skyriuje.
Pasitiki teisininkais
Užpernai Latvijos prezidentu išrinkto Andrio Bėrzinio kanceliarijai vadovauja Gundaras Daudzė – buvęs Saeimos vicepirmininkas.
Dr. Marģeris Kramas, patarinėjantis užsienio politikos klausimais, anksčiau buvo ambasadorius Kanadoje, šalies atstovas Pasaulio prekybos organizacijoje.
Patarėjas teisės klausimais Edgaras Pastaras, ketinantis palikti šias pareigas, yra vienas gerbiamiausių jaunų teisininkų. Anksčiau jis dirbo patarėju įvairiose valstybės įstaigose. Nacionalinio saugumo tarybos sekretorius, patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Janis Maizitis taip pat turi teisininko išsilavinimą, yra dirbęs generaliniu prokuroru.
Atstove spaudai prezidentas pasikvietė Ligą Krapanę, kuri tokias pačias pareigas yra ėjusi premjero Valdžio Dombrovskio vyriausybėje.
Komandoje gausu eksparlamentarų
Oficialiame Lenkijos vadovo tinklalapyje publikuojamos Bronisławo Komorowskio komandos narių biografijos, iš kurių galima sužinoti išsilavinimą ir profesinę patirtį, šeiminę padėtį, pomėgius, net anūkų, įskaitant ir esančius pakeliui į šį pasaulį, skaičių.
Ne vienas prezidento patarėjas sovietmečiu dalyvavo disidentinėje veikloje, priklausė „Solidarumui“. Bene didžiausią patirtį sukaupęs ekspremjeras Tadeuszas Mazowieckis, reiškęsis ne tik Lenkijos politikoje, bet ir dirbęs Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių komisijos specialiuoju pasiuntiniu.
Prof. Romanas Kuzniaras – politikos mokslų daktaras, buvęs Lenkijos ambasadorius Jungtinėse Tautose.
Parlamentarais buvo Lenkijos prezidentui patarinėjantys Janas Lityńskis, Henrykas Wujecius, istorijos mokslų daktaras, ilgametis Varšuvos universiteto dėstytojas prof. Tomaszas Nałęczius. Pastarasis dirbo ir Seimo vicepirmininku.
Kanceliarijos vadovas Jacekas Michałowskis anksčiau dešimtmetį vadovavo Senato analizės skyriui, vadovavo premjero Jerzy Buzeko kanceliarijai.
Prestižinis darbas
Argo Ideonas, dienraščio „Postimees“ politikos ir ekonomikos žurnalistas:
„Estijos prezidento patarėjai yra aukšto lygio profesionalai, gerai žinomi visuomenėje, turintys solidų išsilavinimą ir patirties. Šis darbas laikomas prestižiniu, ne kiekvienas gali į jį patekti. Anksčiau patarėjų įvaizdis gal ir nebuvo toks geras. Pavyzdžiui, buvusio prezidento Lennarto Meri patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Eerikas Niilesas Krossas (diplomatas, žvalgybos vadovas, verslininkas ir politikas – red. past.) buvo gana prieštaringa figūra. Jis taip pat patarinėjo Gruzijos vyriausybei, todėl nemėgstamas Rusijoje.“
Patarėjai ne visada gelbsti
Tomas Ostrovskis, Latvijos portalo tvnet.lv vyr.redaktorės pavaduotojas:
„Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis visuomenėje yra gana gerbiamas, bet ne dėl savo asmenybės, o dėl kėdės, kurioje sėdi. Tai turėtų būti galimybė gerai patarėjų komandai atlikti puikų parengiamąjį darbą, ar ne? Mūsų atveju ši taisyklė pasitvirtina su kaupu. Latvijoje paplitusi nuomonė, kad A.Bėrzinis yra silpniausias iš Baltijos valstybių prezidentų. Tarptautinėje arenoje jam viskas būna išdėstyta raštu, bet vidaus politikoje viena viešųjų ryšių klaida seka kitą. Būna dar blogiau, kai prezidentas nusprendžia ignoruoti patarėjų nuomonę. Didžiausias smūgis jo smunkančiai reputacijai buvo suduotas rugsėjį, kai prezidentas viešai užsipuolė žurnalistus savo nepilnamečio sūnaus akivaizdoje. Patarėjams tai reiškia krizės valdymą 365 dienas per metus.“
