Kelios dešimtys lietuvių, latvių ir estų reikalavo, kad naujame ES biudžete nuo 2014 metų tiesioginės išmokos būtų suvienodinamos greičiau nei siūloma Europos Komisijos parengtame projekte. Anksčiau ketvirtadalį 60 tūkst. žmonių pasirašyti reikalavimai buvo įteikti Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui.
„Mūsų trys Baltijos šalys vėl esame paskutinės išmokų politikoje. Mūsų reikalavimas nėra koks nors pasakiškas, mes sakome, kad mūsų žemdirbiai yra nusipelnę gauti bent vidutinę europinę išmoką“, – BNS sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas.
„Mūsų žemdirbiams reikia konkuruoti tose pačiose rinkose. Kaip galima konkuruoti, kai žemdirbių pajamos yra gerokai mažesnės?“ – piktinosi jis.
Protesto akcija įvyko netoli pastato, kuriame dviejų dienų susitikimą pradėjo ES valstybių ir vyriausybių vadovai, į ją leista susirinkti ne daugiau kaip 50 žmonių.
Demonstrantai laikė Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavas ir angliškai užrašytus plakatus: „Europa, nebausk Baltijos šalių už tai, kad jos disciplinuotos“ („Europe don't punish Baltics for being disciplined“), „Neskaldykite ES žemdirbių“ („Don't split EU farmers“), „Žalias tvarus augimas Baltijos šalių žemės ūkiui, mes to nusipelnome“ („Green sustainable growth for the Baltic agriculture, we deserve it“).
Baltijos šalių protestuotojus aplankė Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis, tačiau Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė prie jų nepasirodė. Pasikalbėti su ūkininkais atėjo nuolatinis atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis.
„Tiek mūsų, tiek ir žemdirbių netenkina dabartinis Europos Komisijos pasiūlymas, kuris yra ant stalo. Tokia situacija negali tęstis, kada mūsų tiesioginės išmokos kai kurių šalių atžvilgiu yra net aštuoniais kartais, kitų – keturiais kartais mažesnės“, – žurnalistams sakė R.Karoblis.
Pasak diplomato, dabartiniai tiesioginių išmokų skirtumai turi rinką iškraipantį pobūdį ir tai yra nesąžiningas konkurencija.
Prezidentė D.Grybauskaitė sakė, kad šis klausimas bus iškeltas per jos, Latvijos ir Estijos premjerų susitikimą su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso penktadienį.
„(Ūkininkai) protestuoja dėl to, kad pasiūlymas yra mažesnis negu jie tikėjosi. Iš tikrųjų skirtumas tarp senųjų valstybių ir naujųjų valstybių tiesioginių išmokų išlieka didžiulis ir nuosekliai nemažėja, tai mes visi tuo nepatenkinti“, – sakė prezidentė.
Anksčiau ketvirtadienį Baltijos šalių ūkininkai lankėsi Europos Parlamente, kur pirmininkui M.Schulzui įteikė peticiją.
„Įteikėme savo parašus. Europos Parlamento pirmininkas sakė, kad žino situaciją, supranta ir palaiko Baltijos šalis. Jis pasakė, kad sprendimas dėl finansinės perspektyvos nebus priimtas, kol ši problema nebus išspręsta“, – BNS po susitikimo sakė vienas iš akcijos organizatorių, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.
„Likome suprasti ir išklausyti, M.Schulzas pasakė, kad mes tikrai turime pagrindą kelti šį klausimą, jis supranta nuoskaudas ir darys, kas jo galioje, kad ištaisytų šią klaidą“, – teigė jis.
Pasak M.Maciulevičiaus, bendroje ES rinkoje ūkininkavimo kaštai Lietuvos ūkininkams išlieka dideli, be to, negaudami pajamų ūkininkai negali mokėti didesnių atlyginimų, ir tai skatina jaunų žmonių emigraciją.
Baltijos šalys kritikuoja dabartinį Europos Komisijos siūlymą dėl tiesioginių išmokų naujame biudžete nuo 2014 metų, ir siekia greitesnio tiesioginių išmokų suvienodinimo siekiant išvengti ryškių skirtumų tarp aukščiausių ir žemiausių paramos lygių ES.
Pagal dabartinį Europos Komisijos pasiūlymą, Lietuva 2014 metais startuotų su 144 eurų (497 litų) už hektarą išmoka ir tik 2017 metais pasiektų 176 eurų (607 litų) už hektarą, tuo metu ES vidurkis yra 268 eurai (925 litai) už hektarą.
„Išmokos pas mus ir Nyderlanduose skiriasi keturis kartus. Tai nėra teisinga“, – BNS sakė N.Maciulevičius.
