Kaip BNS sakė premjero patarėjas viešojo saugumo politikos srityje Arnoldas Pikžirnis, šis susitarimas leis greičiau reaguoti į kaimynų pagalbos prašymus civilinės saugos srityje.
„Praktika rodo, kad esant tam tikrai nelaimei ar iššūkiams pirmiausia mums padėti gali kaimyninės šalys. Iki šiol ta tvarka būdavo, kad kaskart, kai reikėdavo, tarkime, mūsų ugniagesių pagalbos Estijoje ar Latvijoje įvykus nelaimei, tam reikėdavo kas kartą tam tikro nutarimo: papildomo leidimo jiems išvykti. Nuo 2010 metų buvo derinamas šis susitarimas tam, kad būtų reaguojama greičiau ir efektyviau“, – BNS sakė patarėjas.
Sutarties projekte rašoma, kad šalys bendradarbiautų nelaimių bei jų prevencijos atveju, kai tokia pagalba dėl savo pobūdžio gali viršyti šalies nacionalinių išteklių ribas ir jos pajėgumą valdyti nelaimę ar reaguoti į ją.
Prašančiajai valstybei sutikus su siūloma pagalba, šis sutikimas būtų laikomas formaliu kvietimu, kuris suteiktų leidimą pagalbą teikiančiosios šalies pajėgumams patekti į pagalbos prašančiosios valstybės teritoriją ir be formalių procedūrų kirsti jos sieną, jei reagavimo pajėgumai neapima karinio personalo, transporto priemonių, laivų ar orlaivių, įrangos ar priemonių, kurioms reikalingas specialus leidimas.
Pagalbos prašanti valstybė neturėtų kompensuoti išlaidų, kurias patiria pagalbą teikianti valstybė per gelbėjimo operacijas, įskaitant išlaidas, susijusias su visišku ar daliniu įvežtos įrangos nusidėvėjimu ar praradimu. Kai kuriais atvejais, atsižvelgdamos į nelaimės rūšį ar mastą, įgaliotosios institucijos gali nustatyti, kokias išlaidas padengia pagalbos prašančioji šalis.
Susitarimą pasirašyti tikimasi artimiausiais mėnesiais, o įsigalioti jis turėtų šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.
