Praėjusiais metais užfiksuota apie 48 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejų, ikiteisminiai tyrimai pradėti tik 11 tūkst. atvejų. Daugiau nei 80 proc. atvejų aukos yra moterys.
Kaip teigiama pranešime spaudai, akivaizdu, kad be sistemingos prevencijos ir atsigręžimo į smurto priežastis: lyčių nelygybę, moterų sudaiktinimą, žalojančių stereotipų „kalėjime“ įstrigusius lyčių vaidmenis – mes dar toliau užsiimsime smurto gaisrų gesinimu.
„Moteris – dekoracija, moteris – prekė, moteris – bokso kriaušė. Kiek Lietuvos moterų vis dar spraudžiamos į šiuos vaidmenis, kiek jų žalojamos ar žalojasi pačios, siekdamos atitikti nesveikus lūkesčius“, – teigia festivalio globėja Seimo narė Dovilė Šakalienė.
„Iš visuomenės nuomonės apklausų matome, kad visuomenė moters vaidmenį šeimoje supranta siaurai ir iškreiptai. Daugiau nei pusė mano, kad žmonos pareiga yra pasirūpinti vyro buitimi, 41 proc. vis dar galvoja, kad žmonos pareiga yra mylėtis su vyru.
Nors vis dar daug gyventojų yra įsitikinę, kad moterys pačios išprovokuoja vyrų smurtą prieš save, atlikę pakartotinę apklausą po dviejų metų matome, kad tokį vertinimą aktyviu sąmoningumo kėlimu pavyko sušvelninti“, – sako Donatas Paulauskas, Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos Komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas, populiarių knygų apie lyčių lygybę autorius.
„Šiandien daugumai mūsų spaudžia ašaras daužomų ar įstumtų į prostituciją moterų istorijos. Tačiau tos ašaros greit nudžiūva, vos užsiminus apie gilumines šių reiškinių priežastis, apie organizuotą, nuoseklią prevenciją. „Šiuo metu tai nėra prioritetas“, „nėra lėšų“, „nežinome, kaip tą reiktų daryti“,“ paradoksaliu požiūriu stebisi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) steigėja Kristina Mišinienė, kelis dešimtmečius kovojanti su moterų sudaiktinimu ir išnaudojimu.
Fondo „Frida“, dirbančio su smurto lyties pagrindu prevencija, vadovė Daiva Baranauskė teigia, jog festivalis siekia dekonstruoti stereotipus ir įsisąmoninti gilumines nuostatas, skatinančias smurtą.
„O nuostatų keitimas visuomet efektyvesnis per patyrimą, emociją, meną – todėl mūsų festivalis orientuojasi į meno kalbą, gyvas diskusijas ir kultūrinius renginius. Mums pavyksta pasiekti tūkstančius žmonių kasmet – nemokami, aukštos kokybės, įdomius atlikėjus bei menininkus įtraukiantys festivalio renginiai leidžia pasiekti tiek jaunimą, tiek moteris, tiek rizikos grupes.
Tačiau ir šiai Vyriausybei nepavyksta įrodyti, kad prevencija apsimoka, kad turime sumažinti šimtus milijonų eurų kasmet kainuojančius smurto lyties pagrindu nuostolius“, – pasakojo D.Baranauskė, kuri yra „Baltojo kaspino“ festivalio sumanytoja ir koordinatorė.
Festivalio renginiai vyksta Vilniuje, Kaune ,o šių metų naujiena – Jaunimo forumas Vilniuje lapkričio 26 dieną, Jo metu bus diskutuojama apie moterų sudaiktinimą su socialinių tinklų žvaigžde Karolina Meschino, o po diskusijos – koncertas.
Festivalis tęsis iki gruodžio 10 dienos.
- „Baltojo kaspino“ festivalyje 2019 dalyvauja ir prisideda prie organizavimo Švedijos karalystės ambasada Lietuvoje, Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI), Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų fakultetas ir kiti partneriai.
- Baltasis kaspinas pasaulyje visuotinai atpažįstamas kaip smurto prieš moteris įveikimo simbolis
- Visi festivalio renginiai nemokami
