Dėl J.Jaručio kandidatūros parlamentarai sprendė slaptai.
Įvyko balsavimas
14:02
Įvyko slaptas balsavimas. J.Jaručio kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus palaikė 90 Seimo narių, 10 – balsavo „prieš“, 10 susilaikė. Vienas biuletenis rastas negaliojantis.
Klausimai J.Jaručiui: ir apie užsienio politiką, ir apie ŠU
12:08
Į Seimo pirmininko pavaduotojus teikiamas J.Jarutis prisistatė Seimui. Pirmiausia jis dėkojo savo partijai, o tuomet – valdantiesiems, kurie, pasak jo, nusprendė nebesigalynėti.
„Manau, kad tas vengimas kovos šiandien bus pademonstruotas ir demokratijos šventė įvyks. Taip pat noriu pasakyti, kad čia yra pirmas žingsnis dėl pažadų įgyvendinimo, kada bus išpildyti kiti, pagal statutą opozicijai priklausantys, pareigos ir postai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo jis.
Politikas tikino neturintis nieko prieš Seimo salėje sėdinčius parlamentarus ir atsiprašė už kandžius žodžius, jei tokių buvo.
„Jei kažką įžeidžiau, tikrai atsiprašau“, – kalbėjo J.Jarutis ir tikino, jog nėra linkęs į konfliktus, ieško kompromisų.
Valdančiųjų atstovas, konservatorius Mykolas Majauskas J.Jaručio kandidatūrą įvertino palankiai ir teiravosi, kokias sritis jis kaip Seimo pirmininko pavaduotojas norėtų kuruoti.
J.Jarutis atsakė, kad tai dar nenuspręsta.
„Ką Seimo pirmininkė paves, tą ir darysiu“, – teigė jis.
Kitas konservatorius – Žygimantas Pavilionis – kandidato teiravosi, ar jis padės išlaikyti vieningą Seimo poziciją užsienio politikos klausimais.
„Drįstu sakyti, kad praeitoje kadencijoje pozicijos ir opozicijos išsiskyrimų užsienio klausimais nebuvo. Tai yra prezidento pagrindinė funkcija, bet mes tik paantrindavom: ir Astravas lieka žaizda šalia mūsų, ir Ukrainos problema taip pat <...>. Tai tos kryptys, aš manau, liks išlaikytos, neturėtų būti labai didelių išsiskyrimų“, – kalbėjo J.Jarutis.
Jo kolega frakcijoje Stasys Tumėnas norėjo sužinoti, kaip kandidatas prisidės prie to, kad Šiaulių universitetas (ŠU) išliktų kaip padalinys, prijungus jį prie Vilniaus universiteto.
Kaip tiesiogiai prisidės, J.Jarutis teigė negalintis atsakyti, bet vylėsi, jog minėtas padalinys bus matomas, o Šiauliai taps vienu iš aukštojo mokslo centrų.
Paklaustas, kodėl apskritai siekia tapti Seimo vicepirmininku, J.Jarutis tai sakė vertinantis kaip žingsnį aukšyn karjeros laipteliais: „Kiekvieno politiko <...> pareiga yra augti, frakcija pasitikėjo, tai mano galva tai yra tam tikras politikos karjeros laiptelis. Blogas tas kareivis, kuris nenori tapti seržantu – pradžiai.“
Seimui atmetus A.Norkienės kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus, Seimą paliko „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Tad konservatorius Antanas Matulas pasiteiravo, kas iš „valstiečių“ vėl atsisakys mandato, jei į pareigas nebus paskirtas J.Jarutis.
J.Jarutis nusijuokė, o tuomet atsakė nemanantis, kad kas nors atsistatydins. Politikas išreiškė viltį, kad bus paskirtas.
J.Jarutis: galios žaidimai niekur neveda
10:42
Prieš Seimo posėdį kalbintas, į Seimo vicepirmininkus teikiamas J.Jarutis svarstė, jog valdantieji susiprato ir baigė „galios žaidimus“.
„Čia yra tam tikras žingsnis iš valdančiųjų pusės. Aš manau, kad jie suprato, kad tie galios žaidimai niekur nevedė, tikiuosi, nepriklausomai nuo to, kokia pavardė – čia aš būčiau ar kitas. Manau, kad ta pozicija priklausė didžiausiai opozicinei frakcijai ir tikiuosi, kad tas rebusas bus išspręstas“, – vylėsi jis.
Klausiamas, kokie šansai, kad Seimas jo kandidatūrai pritars, J.Jarutis nebuvo užtikrintas.
„Visada šansai yra 50/50“, – sakė „valstietis“.
J.Jarutis tikino nesantis naujokas politikoje.
„Politikoje esu maždaug 30 metų – nuo 1990 metų, esu praėjęs savivaldos visas grandis – nuo tarybos nario, mero pavaduotojo, mero, praeitą kadenciją buvau eiliniu Seimo nariu“, – vardijo jis ir nesiėmė spręsti, ar lengvai susitvarkys su Seimo pirmininko pavaduotojo pareigomis, jei bus paskirtas.
„Gyvenimas parodys, ar pavyks susitvarkyti, ar ne“, – teigė J.Jarutis.
V.Čmilytė-Nielsen paaiškino, kodėl teikia J.Jarutį
10:33
Aiškindama, kodėl teikia dar vieną Seimo vicepirmininko kandidatūrą, Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen teigė, jog, stiprėjant Seimo valdybos vaidmeniui, reikia, jog joje būtų visų frakcijų atstovai.
„Vertinant tai, kad šiandieną kalbame ir apie nuotolinio darbo galimybę, ir šiame kontekste Seimo valdybos vaidmuo dar labiau išauga, nes Seimo valdyba bus ta institucija, kuri priims sprendimą dėl perėjimo prie nuotolinio darbo, tai būtų logiška, jei joje būtų visų opozicinių frakcijų atstovai“, – prieš Seimo posėdį komentavo ji.
Seimo pirmininkė taip pat pastebėjo, jog opozicija neišsirinko savo lyderio.
„Valstiečiams-žaliesiems“ kol kas nepavyksta turėti opozicijos lyderio, kas Seimo darbo pradžioje atrodė įmanoma padaryti greitai. Šis procesas stringa, todėl, manau, sprendimas teikti jų atstovą yra pakankamai logiškas“, – argumentavo V.Čmilytė-Nielsen.
„Valstiečiai“ į Seimo vicepirmininkus anksčiau siūlė Aušrinės Norkienės kandidatūrą. Seimo pirmininkė ją pateikė, bet parlamentarai kandidatūrai nepritarė.
Visus kitus šešis pasiūlytus Seimo vicepirmininkus, tiek nuo valdančiųjų, tiek nuo opozicijos, Seimas patvirtino.
„Valstiečiai“ dar pirmojo kadenciją pradėjusio Seimo posėdžio metu tikėjosi, jog į Seimo vicepirmininkus bus pasiūlyta A.Norkienė, bet V.Čmilytė-Nielsen jos kandidatūros neteikė. Seimo pirmininkė tai padarė per kitą posėdį, bet Seimas kandidatūrą atmetė.
Pagal Seimo statutą, Seimo pirmininko pavaduotojų gali būti ne daugiau kaip septyni. Ne mažiau kaip du iš jų turi būti opozicijos atstovai.
Visi Seimo pirmininko pavaduotojai, o taip pat Seimo pirmininkas ir opozicijos lyderis, jei toks yra, sudaro Seimo valdybą. Ji sprendžia organizacinius Seimo darbo klausimus, teikia patarimus Seimo pirmininkui, kai jis to prašo.
