Daugiausiai tai buvo JAV (20 proc.) ir Italijos (20,5 proc.) gamintojų kosmetikos gaminiai. Taip pat tokių gaminių norėta įvežti iš Jordanijos – 6,5 proc., Rusijos, Olandijos, Lenkijos – po 5,6 proc., Vokietijos – 4,6 proc., Ispanijos, Prancūzijos, Bulgarijos – po 4 proc., Didžiosios Britanijos, Kinijos, Izraelio – po 3 proc. Dažniausiai buvo bandoma įvežti kosmetikos gaminius, kuriuose yra cheminės medžiagos methyldibromo glutaronitrile, draudžiamos kosmetikoje.
Pasitikrinkite, ar perkate saugią kosmetiką
Pagal šiuo metu galiojančią Pranešimo (notifikavimo) apie tiekiamus į Lietuvos rinką kosmetikos gaminius tvarką, VVSPT yra įgaliojusi Vilniaus visuomenės sveikatos centrą rinkti, vertinti bei analizuoti informaciją apie į Lietuvos rinką tiekiamus kosmetikos gaminius. Vadovaudamiesi šia tvarka, kosmetikos tiekėjai, prieš įveždami šiuos gaminius, privalo pranešti (notifikuoti) Vilniaus visuomenės sveikatos centrui nustatytą su gaminiu susijusią informaciją.
Jei kosmetikos gaminiai neatitinka teisės aktų reikalavimų, Vilniaus visuomenės sveikatos centras informuoja apie tai tiekėją bei Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, kuriai yra pavesta šių gaminių kontrolė rinkoje. Ji prižiūri, kad „neįsileistas“ gaminys neatsidurtų Lietuvos parduotuvių lentynose.
Jei gaminys tinkamas, informacija apie jį įvedama į kosmetikos produktų duomenų banką. Jame jau sukaupta informacijos apie 95 tūkst. kosmetikos gaminių, o tiekiamų į Lietuvos rinką kosmetikos gaminių sąrašai yra skelbiami VVSPT interneto tinklalapyje adresu http://www.vvspt.lt/kosmetika/. Čia galima pasitikrinti, ar perkate kosmetiką, kuri atitinka teisės aktų reikalavimus.
Tiekėjai tampa atidesni
Kaip pasakoja VVSPT Leidimų ir licencijavimo skyriaus vyr. specialistas Ričardas Norkus, ypač daug atvejų, kai į Lietuvą norėta įvežti nesaugios kosmetikos, buvo 2007 m. Beveik 50 proc. tokių gaminių buvo pagaminta Olandijoje. Didžiosios dalies nesaugių gaminių sudėtyje buvo draudžiamų medžiagų m-phenylenediamine ir methyldibromo glutaronitrile. Pirmosios rasta plaukų dažuose, ji gali sukelti dermatitą, gali būti kenksminga žarnynui ir kepenims, odai ir jutimo organams. Antrosios būta nenuplaunamuose gaminiuose: makiažo priemonėse, kremuose ir kt. Ji draudžiama dėl galimo dermatito pavojaus.
Dar viena priežastis, dėl kurios negalima tiekti kosmetikos gaminių į rinką – per dideli cheminių medžiagų kiekiai, viršijantys didžiausią leidžiamą koncentraciją. Taip pat pasitaiko atvejų, kai į rinką kaip kosmetikos gaminius bandoma tiekti vaistus, medicinos priemones ir panašius produktus, kurie pagal savo paskirtį, laukiamą efektą bei naudojimo būdą nėra kosmetikos gaminiai, todėl tokiu statusu jų tiekti negalima.
„Iš tikrųjų džiugu, kad bandymų į Lietuvą atvežti nesaugius gaminius su uždraustomis medžiagomis mažėja, – sakė Ričardas Norkus. – Galbūt viena iš priežasčių – tai VVSPT „filtras“. Tiekėjai žino, kad mes labai griežtai vertiname gaminius, todėl ir jie atidžiau renkasi, ką vežti, o ko ne.“ VVSPT specialistas tiki, kad tokia rinkos apsauga, kokia taikoma dabar, yra svarbi. „Visų pirma, pats tiekėjas gauna signalą, kad gaminys yra netinkamas. Antra, Ne maisto produktų inspekcija tiksliai žino, kokia kosmetika yra nesaugi ir gali greitai ją rasti, jei vis dėlto nesąžiningi tiekėjai bandys ją neteisėtai įvežti. Galbūt inspektoriai anksčiau ar vėliau surastų tuos nesaugius gaminius, tačiau nemaža jų dalis jau būtų parduota“, – sako jis.
