15min aprašė „Swedbank“ kliento atvejį, kai šis tik negalėdamas atsiskaityti už pirkinį suprato, jog jo sąskaita yra užblokuota.
Bankas taip padarė dėl to, kad klientas neužpildė pateiktos deklaracijos, nors 15min skaitytojas teigė apie tokią apskritai negirdėjęs.
„Swedbank“ atstovai tuo metu dievagojosi, kad klientui sunku nesužinoti apie prašymą užpildyti deklaraciją, nes toks prašymas siunčiamas ne tik į elektroninį banką, bet ir elektroniniu paštu bei telefonu, jei klientas tokį nurodo.
Tuo metu šis 15min skaitytojas teigė, kad prašymas buvo atsiųstas tik kartu su elektroninio banko pranešimais, kurių jis dažnai netikrina.
Duomenis kaupia jau seniai
Prievolę sekti, kas yra klientai, kokie jų ryšiai ir iš kur pinigai, Lietuvoje veikiantiems bankams dar 2015 metais suformulavo Lietuvos bankas, siekdamas užkirsti kelią pinigų plovimui ir terorizmo finansavimui.
Kaip 15min teigė „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė Jūratė Gumuliauskienė, visi bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų grėsmę visuomenei keliantys asmenys ir nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos.
„Šiuo tikslu prašome klientų pateikti tam tikrus duomenis. Tuo pačiu tai yra ir būdas apsaugoti patį klientą bei visuomenę nuo tokių grėsmių kaip asmens tapatybės vagystės, užkirsti kelią galimam finansiniam sukčiavimui, pinigų plovimui ir teroristų finansavimui“, – raštu pateiktuose atsakymuose teigė ji.
„Swedbank“ kiekvieno kliento prašo užpildyti deklaraciją, kurią reikia periodiškai atnaujinti. Klientų klausiama ir apie ryšius su politikais, nes, J.Gumuliauskienės teigimu, svarbias viešąsias pareigas užimantiems, politikoje dalyvaujantiems ar ryšius su tokiais asmenimis turintiems klientams yra taikomi griežtesni teisiniai reikalavimai, todėl bankas privalo juos identifikuoti.
Nors ji pakartojo, ką banko atstovai yra sakę anksčiau – deklaracijas turi pildyti visi klientai, 15min kai kurie šio banko klientai teigė pirmą kartą girdintys apie tokį reikalavimą – viena sena šio banko klientė teigė, kad bankas iki šiol jos nepaprašė užpildyti deklaracijos.
„Swedbankas“ neatsakė į klausimą, kodėl vieni klientai prašymus užpildyti deklaracijas gavo, o kiti – ne.
J.Gumuliauskienė tik paragino, gavus prašymą užpildyti klausimyną, geriau tai padaryti, nes bankas gali būti priverstas apriboti kliento galimybę naudotis tam tikromis paslaugomis – blokuoti mokėjimo korteles, interneto banką, sąskaitą.
„O tai tikrai nėra malonu nei klientui, nei bankui“, – pažymėjo ji.
Gali nutraukti kliento sandorius ir net santykius su juo
15min pasiteiravo kitų bankų, kaip jie renka duomenis apie klientus, ir ką daro su tais, kurie duomenų nepateikia.
SEB banko Atitikties departamento vadovas Kazimieras Zaveckas 15min teigė, kad įstatymai finansų įstaigoms draudžia vykdyti sandorius per banko sąskaitas, kai jos neturi galimybių įvykdyti reikalavimus surinkti informaciją apie klientus.
„Todėl jeigu klientas vengia pateikti informaciją apie savo piniginių lėšų ar turto kilmę, finansų įstaiga turi teisę nutraukti sandorius ar apskritai dalykinius santykius“, – tvirtino jis.
K.Zaveckas pabrėžė, kad teisės aktuose nėra nurodyta konkreti anketos forma, todėl klausimai, kuriuos kiekvienas bankas užduoda savo klientui, gali skirtis.
Tačiau jų tikslas vienas – užtikrinti pinigų plovimo prevenciją. SEB atstovas sakė, kad ši informacija yra konfidenciali ir kitiems tikslams nėra naudojama.
Anot jo, užpildyti anketą ir ją atnaujinti privalo visi klientai, informacijos atnaujinimo terminai gali skirtis priklausomai nuo kliento veiklos pobūdžio, o priminimai siunčiami interneto banku, elektroniniu paštu ir SMS žinute.
„Kai kliento pateikti bankui duomenys pasikeitė, pvz., žymiai išaugo finansinių operacijų apyvartos, pasikeitė veikla ir panašiai, informacija turi būti atnaujinama nedelsiant. Savo duomenis klientai gali atnaujinti ir patys savarankiškai, naudodamiesi elektroninės bankininkystės sistema“, – teigė jis.
DNB banko komunikacijos vadovas Valdas Lopeta 15min taip pat sakė, kad klientų duomenų atnaujinimas banke vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja teisės aktai.
„Šiuos duomenis renkame įvairiais kanalais, juos patys klientai gali atnaujinti interneto banke, elektroniniu paštu, taip pat telefonu, identifikavus asmens tapatybę“, – pabrėžė jis.
DNB taip pat blokuoja paslaugas duomenų nenurodantiems klientams, tačiau, kaip pabrėžė V.Lopeta, tai daroma išimtiniais atvejais, jei ilgai ignoruojamas banko kvietimai atnaujinti informaciją ir klientas nekreipia dėmesio į priminimus.
„Tokiu atveju klientui reikia kreiptis į banką ir pateikti prašomą informaciją. Banko paslaugos yra atblokuojamos iš karto ir klientas toliau aptarnaujamas įprasta tvarka“, – teigė banko atstovas.