Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 05 07

„Barbora“: internetu apsiperkantys gyventojai pernai paaukojo 2 kartus daugiau maisto

Pandemijos metu tokios organizacijos kaip „Maisto bankas“ ir Maltos ordino pagalbos tarnyba susidūrė su dideliu maisto trūkumu nepasiturinčioms šeimoms. Dėl karantino neįvyko kasmetinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu organizacija surinkdavo didžiąją dalį maisto produktų. O maltiečiai laikinai turėjo stabdyti šilto maisto pristatymą vienišiems seneliams. Tačiau gyventojų noras padėti net ir krizės sąlygomis nesumenko. Praėjusiais metais gyventojai kur kas aktyviau maisto produktus aukojo apsipirkdami internetinėse parduotuvėse. Elektroninės maisto ir kasdienių prekių parduotuvės „Barbora“ duomenimis, pernai gyventojai paaukojo 2 kartus daugiau maisto produktų nei 2019-aisiais, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Barbora“ duomenys rodo, kad internetu apsiperkantys gyventojai pernai paaukojo 2 kartus daugiau maisto
„Barbora“ duomenys rodo, kad internetu apsiperkantys gyventojai pernai paaukojo 2 kartus daugiau maisto / „Barboros“ nuotr.

Vienišų senelių ir vaikų, lankančių vaikų dienos centrus, maitinimą organizuojanti Maltos ordino pagalbos tarnyba pernai susidūrė ir su maisto trūkumo, ir su pagalbos organizavimo iššūkiais. Kaip pasakoja „Maistas ant ratų“ programos vadovė Jolanta Bielskienė, pandemija ir griežtas karantinas, neleidęs lankyti globojamų senelių ir vaikų, privertė perorganizuoti savanorių darbą, laikantis griežtų saugumo reikalavimų, – laikinai teko sustabdyti šilto maisto pristatymą į namus.

„Siekdami išvengti gyvų kontaktų su rizikos grupės žmonėmis, tiekiame jiems ilgai galiojančius produktus ir maisto lauknešėlius, palikdami juos prie buto durų ar kieme. Dėl minėtų priežasčių padidėjo ilgai galiojančių produktų poreikis. Norėjosi, kad maisto lauknešėlius sudarytų kuo įvairesni produktai – aliejus, žuvies ir mėsos konservai, arbata, kava, sausainiai, kondensuotas pietas, konservuotos daržovės ir sriubos. Atsargų turėjome tik kruopų ir makaronų, bet šių produktų neužtenka visaverčiam maitinimui. Be to, rudenį dėl pandemijos neįvyko kasmetinė „Maisto banko“ akcija, kuri ženkliai papildydavo mūsų maisto atsargas“, - pasakoja organizacijos atstovė.

E.parduotuvėse ne tik daugiau pirko, bet ir aukojo

Pasak J.Bielskienės, labiausiai maisto trūkumą pajuto mažesnieji miestai. Maltiečiams teko skubiai organizuoti produktų gabenimą į atokesnius rajonus, dėl to išaugo degalų ir žmogiškųjų išteklių sąnaudos. Didžiuosiuose miestuose, kurių gyventojai aktyviau perka ir internetu, sunkumų maltiečiai patyrė kur kas mažiau.

Palyginę, kiek įvairių maisto produktų pirkėjai paaukojo per 2019-uosius ir per praėjusius metus, pamatėme, kad kiekis išaugo dvigubai.

„Palyginę, kiek įvairių maisto produktų pirkėjai paaukojo per 2019-uosius ir per praėjusius metus, pamatėme, kad kiekis išaugo dvigubai. 2020-ieji visiems buvo iššūkių kupini metai, tad tikrai džiaugiamės, kad net ir tokiomis emociškai ir finansiškai sudėtingomis aplinkybėmis pirkėjai nepamiršo labiau likimo nuskriaustų. Pozityviai nuteikia ir šių metų rezultatai – per pirmą ketvirtį gyventojai abiem organizacijoms jau paaukojo beveik tiek produktų, kiek per visus 2019 m. Jungiamės prie 30-osios kasmetinės „Maisto banko“ akcijos ir kviečiame ir internetu maistą perkančius gyventojus į savo krepšelį įsidėti produktų, kurie pasieks vargstančių žmonių stalą“, - prisidėti prie paramos akcijos kviečia Jurgita Gižaitė-Tulabienė, e.parduotuvės „Barbora“ komunikacijos vadovė.

Apsiperkant „Barboroje“, maisto produktų galima paaukoti tiek maltiečiams, tiek „Maisto bankui“. Prie aukojimui tinkamų produktų pirkėjo krepšelyje galima pasirinkti, ar konkretų produktą norima aukoti ir kokiai organizacijai. Aukojami produktai nevežami klientui, jie surenkami ir e.parduotuvė pasirūpina jų perdavimu organizacijoms.

123RF.com nuotr./Grikiai
123RF.com nuotr./Grikiai

„Pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausiai pirkėjai paaukojo grikių kruopų, taip pat makaronų, sausainių, kvietinių miltų ir košėms skirtų grūdų. Taip pat tarp aukojamų maisto produktų galima rasti saulėgrąžų arba rapsų aliejų, vaikams skirtų košių, konservuotos kiaulienos, konservuotų sriubų ir burokėlių“, - dažniausiai maltiečiams ar „Maisto bankui“ aukojamus produktus vardija J.Gižaitė-Tulabienė.

Organizacijos išmoko prisitaikyti

Per pirmąjį karantiną sunkumai maltiečius ir kitas paramos organizacijas užgriuvo netikėtai. Tačiau antrąjį karantiną jos pasitiko jau geriau pasiruošusios. J.Bielskienė pasakoja, kad antrojo karantino metu savanoriai buvo pilnai apsirūpinę asmens apsaugos priemonėmis, turėjo nusistovėjusią senelių lankymo tvarką, išmoko saugiai bendrauti.

„Dabar jau paskiepyta didžioji dalis rizikos grupės žmones lankančių savanorių ir darbuotojų. Šiuo metu senolių lankymas vyksta įprastai nustatytu grafiku, nė vienas globotinis nėra paliktas likimo valiai. Seni žmonės išmoko išsakyti poreikius telefonu ir sutartą valandą laukia pagalbos. Visi lankomi žmonės aprūpinti saugos priemonėmis“, - sako „Maistas ant ratų“ programos vadovė.

Ji prideda, kad žmonių paaukotas maistas, atnešamas maltiečių, seniems žmonėms yra kaip vaistas. Lankymas jiems tapo užtikrintumo, nusiraminimo garantu – žinojimas, kad jie nepalikti, kad jais rūpinamasi, kad sutartą valandą aplankys savanoris padėjo išsaugoti senolių emocinę sveikatą.

Pagalbos sunkiu periodu sulaukė ir vaikai. Maltiečių vaikų dienos centrai visą karantiną veiklos nenutraukė. Sąlygų mokytis namuose neturintys vaikai po kelis ateina ir į pamokas jungiasi iš vaikų dienos centro. Kitiems, kurie mokosi iš namų ir gyvena finansinių sunkumų prislėgtoje šeimoje, savanoriai veža produktų lauknešėlius, sudarytus iš žmonių paaukotų maisto produktų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?