Barjerai mieste: jei nerieda neįgaliojo vežimėlis, neįveiks ir vaikiškas vežimėlis

Pati Ramunė jau nuo 16 metų naudojasi vežimėliu ir tikina, kad per 14 metų situacija judėjimo atžvilgiu mieste pasikeitė į gerąją pusę. Visgi į galimybę judėti saugiai ir komfortiškai, jos nuomone, reikėtų žiūrėti kompleksiškai, o rūpinantis negalią ar specialių poreikių turinčių žmonių patogumu ir komfortu, būtina atsižvelgti į jų nuomonę, pastebėjimus ir patarimus.

– Ramune, kaip manote, su kokiomis dažniausiomis problemomis ar barjerais mieste susiduria specialiųjų poreikių turintys žmonės?

– Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, kas apskritai yra tie specialieji poreikiai. Šiuo atveju kalba eina ne tik apie judėjimo negalią turinčius žmones, bet ir apie turinčius regėjimo, klausos negalią, mamas su vaikiškais vežimėliais ir vaikus su paspirtukais riedučiais bei dviračiais. Žmonių grupė šiuo atveju yra labai plati ir kiekvienam joje esančiam žmogui reikalinga skirtinga pagalba.

Asmeninio archyvo nuotr. /Ramunė Šidlauskaitė

Tačiau jeigu kalbėtume konkrečiau, didžiausi barjerai susiję su judėjimu. Pavyzdžiui, viešasis transportas. Juo naudotis yra sunku tiek mamoms su vaikų vežimėliais, tiek žmogui rateliuose. Per valandą galime sulaukti ne vieno mums reikiamo maršruto autobuso ar troleibuso, tačiau kiek iš jų bus žemagrindžių, kad mamos ar žmonės su judėjimo negalia galėtų patogiai ir komfortiškai į juos įlipti? Dažniausiai nedaug – vos vienas ar du per kelias valandas.

Kita bėda – neįgaliųjų automobilių statymo aikštelės. Kalba eina ne tik apie tai, kad jos gali būti užimtos tų, kuriems nepriklauso ten statyti automobilio, bet ir apie vietos trūkumą. Pavyzdžiui, nėra palikta vietos išlipti, kas sudaro daug bėdų žmogui, kuris yra su neįgaliojo vežimėliu.

Pastaruoju metu pastebiu, kad automobilių statymo vietos vis siaurėja, todėl net ir sveikiems žmonėms išlipti iš automobilio darosi vis sunkiau.

Dar vienas niuansas, į kurį būtina atkreipti dėmesį, pėsčiųjų takai ar perėjos, kur paliekami aukšti bortai, todėl nuo jų sunku patekti į norimą vietą, pavyzdžiui, pereiti gatvę, jeigu esi rateliuose. Keliavimą apsunkina ir pėsčiųjų perėjos su iškiliu kalneliu, kur paliekami grioveliai, kuriuose kaupiasi vanduo, šiukšlės, o pašalus tampa slidu.

Ne ką mažiau problemų patiria ir regėjimo negalią turintys žmonės, nes jiems sunku orientuotis erdvėje dėl nesamų įspėjamųjų paviršių, kurie padėtų judėti

Ne ką mažiau problemų patiria ir regėjimo negalią turintys žmonės, nes jiems sunku orientuotis erdvėje dėl nesamų įspėjamųjų paviršių, kurie padėtų judėti. Taip pat įvairūs laiptai, kur nėra nuolydžio ar nelygūs takeliai, akmenys sudaro problemų, tad apibendrinant galima teigti, kad specialių poreikių turintys žmonės kasdien susiduria su viena ar kita problema keliaujant.

– Nors ir susiduriama su sunkumais, ar pastebite, kad situacija šiuo metu gerėja?

– Jau daugiau kaip keturiolika metų naudojuosi neįgaliojo vežimėliu ir per tą laiką tikrai situacija pasikeitė į gerąją pusę. Atsiranda vis daugiau takų, takelių, kurie pritaikyti neįgaliesiems, viešasis transportas taip pat palengvina specialiųjų poreikių turinčių žmonių gyvenimą. Pagerėjimas tikrai yra, tačiau nereikėtų sustoti – kuo labiau bus atsižvelgiama į negalią turinčių žmonių poreikius, tuo bus lengviau ir komfortiškiau gyventi visiems aplinkiniams. Taip pat verta atsižvelgti į neįgalių žmonių nuomonę, pastebėjimus, kadangi ne viskas yra patogu naudoti.

– Kaip manote, kokie galimi jūsų įvardintų problemų sprendimo būdai?

– Kadangi specialiųjų poreikių turi įvairūs žmonės, sunku išskirti vieną sritį, kurią reikėtų tobulinti. Manau, kad viskas daroma ir kuriama turėtų būti kompleksiškai. Pavyzdžiui, jeigu visas transportas bus pritaikytas neįgaliesiems – puiku, tačiau jeigu nebus įmanoma jo pasiekti, nes kelyje yra daug bortų, negalima pereiti pėsčiųjų perėjos saugiai, nėra padaryto nuvažiavimo, tuomet viskas praranda prasmę. Į galimybę judėti patogiai ir darniai reikia žiūrėti labai plačiai, paliečiant kitiems galbūt visai neaktualias, tačiau specialiųjų poreikių žmonėms itin svarbias detales. Vieno dalyko įvedimas ar sutvarkymas problemų tikrai neišspręs.

Marius Berulis, Vilniaus darnaus judumo plano koordinatorius: „Žmonėms su specialiaisiais poreikiais skiriamas didelis dėmesys“

„Vilniaus miesto darnaus judumo plane skiriamas didelis dėmesys žmonėms su specialiais poreikiais ir jų keliavimo sąlygų gerinimui ir numatomi šie pagrindiniai siūlymai:

1. Visą viešąjį transportą pritaikyti žmonėms su specialiais poreikiais (žemagrindės transporto priemonės);
2. Atnaujinti, įrengti silpnaregių ir aklųjų informavimo sistemas (pvz., programėlės ar pulteliai informuojantys apie viešojo transporto atvykimus į stotelę, išdėstyti stotelėse infrastruktūrą taip, kad ji būtų prieinama ir pasiekiama žmonėms su specialiais poreikiais, Brailio rašto įrengimas prie traukos objektų, taip sudarant sąlygas pažinti teritoriją ir t.t.);
3. Pateiktos rekomendacijos perėjų, sankryžų sutvarkymui, kad jos būtų patogios žmonėms su poreikiais (pvz., lietaus įrengimo sistemų įrengimo būdai, kurie nekliudo žmonių su negalia judėjimui, perėjos nuleistos, kad nebūtų stačių aukščių perkritimų ir t.t.);
4. Išskirtos pagrindinės pėsčiųjų trasos, kuriose turi būti įrengiamos vedimo sistemos ir įspėjamieji paviršiai;
5. Viešojo transporto stotelės pritaikomos žmonėms su specialiais poreikiais (pvz., aplink stoteles ir iki artimiausių traukos objektų įrengiamos vedimo sistemos bei įspėjamieji paviršiai);
6. Pateikti siūlymai ir vaikų žaidimo aikštelių įrengimui, kad viešose miesto erdvėse laisvai galėtų poilsiauti ir žmonės su negalia;
7. Pateikti siūlymai ir dviračių dalinimosi sistemoje, tai yra įrengti specialius įrenginius leidžiančius neįgaliojo vežimėlį naudoti kaip elektrinį dviratį;
8. Visa mieste vystoma infrastruktūra vystoma universalaus dizaino principais, kad būtų sudaromos sąlygos visiems naudotis ja;
9. Numatytos ir edukacinės priemonės viešojo transporto vairuotojams, projektuotojams, žmonėms ir t.t., kad visi žinotų, kaip reikia suteikti pagalbą žmonėms su specialiais poreikiais, į ką reikia atkreipti dėmesį vystant infrastruktūrą, kokių klaidų nereikia daryti ir t.t.“, – sako specialistas.

Kauno mieste šiuo metu taip pat rengiamas darnaus judumo planas. Kaip teigia Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras, „Kauno miesto darnaus judumo planas dar yra rengiamas. Kol kas yra atlikta situacijos bei teminių dalių analizė, todėl apie konkrečias priemones kalbėti kiek ankstoka“.

2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu šalies transporto sektoriuje numatoma investuoti apie 1.47 mlrd. eurų Europos Sąjungos fondų lėšų. Daugiau kaip 88 mln. eurų skirta darnaus judumo projektams. Šios investicijos padės šalyje skatinti darnų įvairių rūšių judumą ir plėtoti aplinkai draugišką transportą, siekiant sumažinti anglies dioksido išmetimus.