„Noriu pasveikinti Lietuvos valdžią, nes žinau, kad priėmėte labai sunkius sprendimus. Tačiau, kaip dabar rodo kai kurių Bendrijos šalių narių patirtis, lengvos išeities nėra. Be fiskalinės konsolidacijos nepasieksime pasitikėjimo, o be pasitikėjimo nesumažinsime nedarbo. Taigi tvaraus Europos augimo sąlyga – fiskalinė konsolidacija ir struktrūrinės reformos“, – antradienį po susitikimo su premjeru A.Kubiliumi sakė J.Barroso.
Jis atkreipė dėmesį, kad nors Lietuvos pastangos, siekiant įveikti ekonomikos krizę, buvo didžiulės, kai kurių kitų Europos Sąjungos (ES) narių valstybių pastangos esą buvo dar didesnės. „Tai ne tik Graikija, bet ir Vengrija, Latvija, Rumunija. Visos ES šalys praėjusią vasarą sutarė, kad jos turi pagreitinti fiskalinę konsolidaciją, nes per krizę pamatėme, kad skolos yra problema. Spekuliuotojai plaukia ant šios skolų bangos, tačiau neturėtume jiems to leisti. Taigi mums reikia fiskalinės konsolidacijos“, – sakė EK vadovas.
Jis ne sykį pagyrė Lietuvą ne tik už jos pastangas siekiant atgaivinti ekonomiką, bet ir už paramą EK.
Kada Lietuva įsives eurą, neprognozavo
Paklaustas, ar mano, kad Lietuvai pavyks 2014 metais įsivesti eurą, J.Barroso pirmiausia pasveikino Lietuvos pastangas, tačiau taip pat pabrėžė negalįs pasakyti, kada šalis bus pasiruošusi prisijungti prie euro zonos.
„Sveikinu visas šalies pastangas konsoliduojant biudžetą ir viešuosius finansus. Šios pastangos būtinos net ir tada, kai valstybė neturi tikslo prisijungti prie euro zonos. Dabar turime problemų ne tik euro zonoje, bet ir už jos ribų, taip pat šalyse, nepriklausančiose ES, pavyzdžiui, Islandijoje. Taigi problemos, su kuriomis šiandien susiduriame, nėra būdingos tik euro zonai ar valstybėms, planuojančioms įsivesti eurą“, – sakė EK prezidentas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dabar viskas priklauso nuo Lietuvos „pastangų ir sėkmės įgyvendinant visus kriterijus“. „Tikime, kad sprendimus privalome priimti būdami griežtai objektyvūs, o ne remdamiesi politiniais argumentais. Šios linijos laikysimės ir toliau“, – akcentavo J.Barroso.
J.Barroso pabrėžė itin vertinąs Baltijos energetikos rinkos jungčių planą ir siekiąs padėti Baltijos šalims įgauti kuo didesnę energetinę nepriklausomybę, bet apie Lenkijos ir Lietuvos dujotiekio projekto finansavimą europinėmis lėšomis kalbėjo atsargiai.
Jis teigė sveikinąs šią dujų jungtį ir remiąs tiek Lietuvą, tiek Lenkiją, bet teigė: „Svarstysime, ar projektui reikia finansinės paramos, bet pažiūrėsime, kaip jis bus plėtojamas.“
15min.lt primena, kad kreiptis į EK bei ES tarybą dėl paramos bendro dujotiekio statybai Lenkija ir Lietuva nusprendė pastarojoje viešint žuvusiam Lenkijos prezidentui Lechui Kaczynskiui.
