Pagal preliminarius skaičiavimus, kitais metais valstybė planuoja iš prasižengėlių gauti daugiau nei 100 mln. Lt. Klaipėdos biudžete šiemet iš baudų prikapsės apie puspenkto milijono litų.
Baudos renkamos už įvairius įstatymų pažeidimus: kontrabandą, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, maisto higienos taisyklių nesilaikymo, keliavimo viešuoju transportu be bilietų ir pan.
Tūkstančiai litų per mėnesį uostamiestyje surenkama iš vairuotojų, nesumokėjusių rinkliavos už automobilių statymą.
Nuo pat rinkliavos už transporto priemonių statymą įvedimo Klaipėdoje dirbantis Automobilių stovėjimo kontrolierius Romualdas Pocius pastebėjo įdomią tendenciją – dažniausiai už automobilių statymą nesumoka įvairių įmonių direktoriai. Anot jo, jie sudaro apie 75 proc. visų pažeidėjų. Likusi dalis dažniausiai būna iš kaimų, kitų vietų atvažiavę vairuotojai, kurie vis dar nežino, kad už automobilio palikimą tam tikrose uostamiesčio vietose reikia sumokėti.
Kaip teigė viešosios įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Gintaras Neniškis, vidutiniškai per mėnesį uostamiestyje užblokuojama apie 450 transporto priemonių, kurių vairuotojai nesusimoka rinkliavos už automobilių statymą. Tokiems vairuotojams skiriama bauda nuo 50 iki 100 Lt.
Pažeidėjų vis dar pasitaiko ir viešajame transporte. G.Neniškis teigė, kad po baudų padidinimo be bilietų važiuojančių keleivių sumažėjo daugiau nei du kartus. Prie to prisidėjo ir naujoji sistema, kai keleiviai įlaipinami pro priekines duris ir vairuotojai atidžiau gali kontroliuoti, kad nepasitaikytų vadinamųjų „zuikių“.
Anksčiau be bilietų važinėjantys keleiviai turėdavo mokėti baudą nuo 10–20 Lt. Pernai vasarą ji padidėjo iki 60–100 Lt.
G.Neniškis teigė, kad pakoreguotos baudos pasiteisino. „Iki naujovių įvedimo per mėnesį sulaikydavome vidutiniškai apie 2 tūkst. be bilietų važiuojančių keleivių. Kadangi baudos siekdavo 10–20 Lt, tai per mėnesį iš susidarydavo apie 30–40 tūkst. Lt“, – skaičiavo G.Neniškis.
Šiuo metu pažeidėjų autobusuose sulaikoma iki 900 per mėnesį. „Zuikių“ sumažėjo, tačiau baudos yra didesnės, todėl pinigų surenkama panašiai – apie 30–35 tūkst. Lt per mėnesį. Tiesa, kaip patikslino G.Neniškis, lėšos, gautos iš baudų, į jų viešąją įmonę nepatenka, pinigai keliauja į savivaldybės biudžetą.
Muitinė surenka vis daugiau
Klaipėdos teritorinės muitinės vyriausioji inspektorė ryšiams su visuomene Rasa Rentauskienė teigė, kad per pastaruosius metus teisės aktai dėl baudų dydžio ir jų skyrimo nesikeitė.
Tačiau 2008–2010 metų statistika rodo, kad didėja tiek surašomų protokolų skaičius, tiek paskirtų baudų suma.
2008 metais Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriuje užregistruotų administracinės teisės pažeidimų protokolų skaičius siekė 1162, o paskirtų baudų sumą sudarė 945 560 Lt. Pernai protokolų užregistruota 1 416, baudos perkopė milijoną – paskirta daugiau nei 1 mln. 118 tūkst. Lt. Dar nesibaigus šiems metams jau fiksuojamas dar didesnis protokolų skaičius – 1 419. Paskirtų baudų suma – per 934 tūkst. Lt.
Daugiausiai surašoma administracinės teisės pažeidimų protokolų už akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, už kontrabandą ir kt.
Higienistai fiksuoja mažiau baudų
Mažiau protokolų bei baudų surenka Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Anot Maisto skyriaus vedėjos Jūratės Mačiulienės, taip yra todėl, kad, pagal jų politiką, stengiamasi maisto sektoriaus atstovus kuo aktyviau šviesti, konsultuoti. Pernai iš viso buvo nubausti 354 asmenys, bendra baudų suma – 33 tūkst. Lt. Šiemet per dešimt mėnesių nubausti 185 žmonės, iš jų gauta daugiau nei 16 tūkst. Lt. Už higienos pažeidimus vietoje asmenys gali būti baudžiami iki 100 Lt suma. O didžiausia piniginė bauda žmogui – 4 tūkst. Lt.
Patenka į biudžetus
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojos Gražinos Rimkienės teigimu, visos baudos, skirtos dėl administracinių teisės pažeidimų, išskyrus baudas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, yra paskirstomos į savivaldybių biudžetus.
Baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus paskirstomos taip: į valstybės biudžetą – 60 proc., į savivaldybių biudžetus – 40 proc. baudos sumos.
Į uostamiesčio biudžetą už gautas baudas patenka milijoninės sumos. Anot Klaipėdos savivaldybės Apskaitos skyriaus specialistės, pernai miesto biudžetas iš baudų ir konfiskacijų pasipildė daugiau nei puspenkto milijono litų. Pagal šių metų biudžeto planą iš baudų ketinama surinkti beveik puspenkto milijono litų. Per dešimt mėnesių į iždą jau pateko daugiau nei 3 mln. 700 tūkst. Lt.
Duomenys apie administracinių baudų pagal pareigūnų surašytus administarcinės teisės pažeidimų protokolus įplaukas į Valstybinės mokesčių inspekcijod biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas:
Administracinių baudų pagal ATPK protokolus įplaukos (be konfiskacijos)
Klaipėdos miesto:
2008 m. – apie 9 mln. Lt,
2009 m. – apie 6,9 mln. Lt,
2010 m. (1-10 mėn.) - per 6,8 mln. Lt;
Klaipėdos apskrities:
2008 m. – apie 18,3 mln. Lt,
2009 m. - apie 13,2 mln. Lt,
2010 m. (1-10 mėn.)- per 12,3 mln. Lt .
Administracinių baudų, paskirtų pagal policijos pareigūnų surašytus ATP protokolus (neįskaitant baudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus), įplaukos (be konfiskacijos)
Klaipėdos miesto:
2008 m. – apie 100 tūkst. Lt,
2009 m. – 100 tūkst. Lt ,
2010 m.(1-10 mėn.)- apie 60 tūkst. Lt;
Klaipėdos apskrities:
2008 m. – apie 270 tūkst. Lt,
2009 m. – per 190 tūkst. Lt,
2010 m. (1-10 mėn.)- apie 150 tūkst. Lt.
Administracinių baudų, paskirtų policijos už kelių eismo taisyklių pažeidimus, įplaukos (be konfiskacijos)
Klaipėdos miesto:
2008 m. – per 4,5 mln. Lt,
2009 m. – apie 3,9 mln. Lt,
2010 m. (1-10 mėn.) – per 3,7 mln. Lt;
Klaipėdos apskrities:
2008 m. – apie 11,5 mln. Lt,
2009 m. – per 9 mln. Lt,
2010 m. (1-10 mėn.) – apie 7,5 mln. Lt.
Finansų ministerijos duomenys apie nacionalinio biudžeto, kurį sudaro valstybės ir savivaldybių iždai, pajamos iš baudų ir konfiskacijos:
2008 m. - 140,6 mln. Lt
2009 m. - 101,7 mln. Lt
2010 m. I pusm. - 51,6 mln. Lt
2011 m. numatoma - 100,4 mln. Lt
