Nuo šiemet Administracinių teisės pažeidimų kodeksą pakeitus Administracinių nusižengimų kodeksu, dalis bausmių už Kelių eismo taisykles atsidūrė Baudžiamajame kodekse. Pagal jį, smarkiai apsvaigę – daugiau kaip 1,5 promilės – vairuotojai sulaukia baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki 1 metų.
Kaip 15min sakė E.Šileris, per pirmąjį šių metų pusmetį policija vykdė 2,2 tūkst. tyrimų ir jei anksčiau keletą dienų būdavo nagrinėjamas protokolas, dabar dėl vairavimo išgėrus vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuris užtrunka iki keturių mėnesių.
„Darbo yra gerokai daugiau ir sąnaudos gerokai didesnės. O efektas labai panašus: jei paanalizuoji baudas, tai kai kuriais atvejais administracinė bauda yra didesnė. Faktas, kad darbo mums padaugėjo“, – sakė policijos komisaro pavaduotojas.
Jo duomenimis, girtų už vairo asmenų mažėja, tačiau jis sakė nesantis tikras, ar tam įtakos turėjo neigiamos nuomonės apie tokį pažeidimą formavimas ir masinis atvejų viešinimas žiniasklaidoje, ar teisinis reguliavimas.
Paklaustas, ar mėgins prašyti didesnio finansavimo policijai, E.Šileris priminė, kad to policija prašo nuolat.
Tačiau rudenį policijos atstovai žada kreiptis į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad šis inicijuotų ikiteisminio tyrimo procedūros supaprastinimą: „Dabar ji yra sudėtinga ir ilga bei kai kuriais atvejais neefektyvi – kai žmogus nubaudžiamas po dienos, dviejų ar savaitės, jis dar prisimena tai, kai jis nubaudžiamas už pusės metų, jau kaip ir susigyvenęs su tuo, tad klausimas, ar bausmė pasiekia savo tikslus taip, kaip turėtų pasiekti.“
E.Šilerio teigimu, policija laikosi nuomonės, kad baudžiamoji atsakomybė savaime nieko neišspręs, turi būti kompleksas priemonių.
„Momentinį efektą tai gali turėti, ilgalaikio efekto tai neturės“, – pabrėžė jis.
A.Cininas: girtų už vairo šiemet bus daugiau nei pernai
Sprendimą taikyti baudžiamąją atsakomybę dar iškart po jo priėmimo kritikavęs žinomas teisėjas A.Cininas prieš porą dienų ironiškai pareiškė, jog klydo sakydamas, kad baudžiamoji atsakomybė nepakeis girtų skaičiaus kelyje statistikos, nes jų ne tik kad nesumažėjo, bet ir padaugėjo, palyginti su 2016 metais.
„Tai puikus pavyzdys demagogams, aiškinantiems, kad didinant ar įvedant naujas bausmes galima išspręsti socialines problemas“, – „Facebook“ rašė teisėjas.
Jo duomenimis, per visus praėjusius metus tokių vairuotojų teismuose nubausta 2,8 tūkst., o šiemet vien per pirmą pusmetį sulaikyti per 2 tūkst.
„Tiesa, teismuose nuteista „tik“ 1 tūkst. Tokį skirtumą gal būtų galima paaiškinti tuo, kad dalis baudžiamųjų bylų teismuose dar neišnagrinėta, o kita dalis nutraukta policijoje, atleidžiant neblaivius vairuotojus nuo baudžiamosios atsakomybės „pagal laidavimą“ ar gal dėl kitų priežasčių.
Taigi, panašu, kad stipriai girtų vairuotojų šiais metais bus sulaikyta dar daugiau nei 2016 m., kai jiems dar negrėsė baudžiamoji atsakomybė“, – teigė teisėjas.
Už grotų patenka tik vienetai
Jo teigimu, šiais metais neblaivių vairuotojų bylos teismuose sudarys apie 10–15 proc. visų baudžiamųjų bylų ir tai padidins nusikalstamumo rodiklius Lietuvoje.
Tačiau, anot A.Cinino, iš visų teismuose išnagrinėtų bylų tik mažiau nei 1 proc. vairuotojų skirta reali laisvės atėmimo bausmė: „Ir tas vienas procentas tokias bausmes gavo ne tiek už vairavimą išgėrus, o už tai, kad jau anksčiau „pykosi“ su Baudžiamuoju kodeksu ir buvo teisti laisvės atėmimu lygtinai už kitus nusikaltimus.“
Jis priminė, kad įstatymas leidžia skirti laisvės atėmimą tik anksčiau teistiems asmenims, todėl girtiems vairuotojams dažniausiai skiriamos švelnesnės bausmės – bauda arba areštas.
„Tik įsivaizduokite, kad visi tokie vairuotojai gautų realias laisvės atėmimo bausmes. Tai bus apie 3 tūkst. naujų įkalintų per metus. 2015 m. Lietuvoje iš viso buvo apie 7 tūkst. laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų. Taigi, prieš tai, matyt, reiktų pastatyti kelis naujus pataisos namus. Tai čia kai Lietuvoje ir taip dauguma iš tų 7 tūkst. sugrūsti į juos“, – teigė A.Cininas.
Teisėjas pabrėžė, kad vairuoti išgėrus yra labai blogai, bet baudžiamosios atsakomybės įvedimas už tokius pažeidimus devalvuoja baudžiamosios atsakomybės sąvoką, baudžiamoji atsakomybė iš baubo virsta kasdieniu, buitiniu dalyku, kuris gal ir kiek nemalonus, bet žiū – ir kaimynas, ir kaimyno kaimynas teisti, ir svainis teismo laukia už tą patį: „Tai jei visi teisti, tai gal čia nieko tokio? Taip kriminalizuojant palyginti mažai pavojingas veikas ugdoma tolerancija tikram ir sunkiam kriminalui. (…) Jau sakiau ir dar kartą galiu pakartoti: jei taip ir toliau, tai Lietuvoje greitai liks tik nuteistieji ir jų prižiūrėtojai.“
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Stasys Šedbaras 15min sakė, jog įstatymai pakeisti ne tam, kad visi girti vairuotojai būtų patupdyti už grotų – esą užtenka ir to, kad teistumas gali pakišti koją karjerai.
Politikas teigė nenorintis sutikti su teisėju. Anot parlamentaro, Vakarų Europoje nėra tokio dalyko kaip Administracinių nusižengimų kodeksas – tik Baudžiamasis.
Gal dabar žmonės pradės suprasti, kad biografijos faktas, jog esi teistas, nesvarbu, kad teistumas išnykęs, gali užkirsti kelią karjerai.
S.Šedbaro teigimu, baudžiamosios atsakomybės už didelį girtumą prie vairo idėja priklauso buvusiam teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui, kuris tvirtino, kad blogiausias dalykas yra ne šiek tiek išgėrę ir 0,1–0,4 promilės apsvaigę vairuotojai, o tie, kurie važinėja smarkiai girti.
„Pritarė ir policija, ir Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija ir komitetas – pažiūrėkime, kaip veiks. Gal (girtų vairuotojų – aut. past.) skaičius neišaugo, nes anksčiau skirdavo baudą, atimdavo teises, tuo viskas ir pasibaigdavo. Dabar jau taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir gal dabar žmonės pradės suprasti, kad biografijos faktas, jog esi teistas, nesvarbu, kad teistumas išnykęs, gali užkirsti kelią karjerai. Tas poveikis su atidėjimu gali būti labai veiksmingas“, – sakė jis.
Seimo narys sutiko, kad represinės priemonės nuo nusikaltimo padarymo atgrasyti negali ir ne bausmės griežtumas atgraso, o jos neišvengiamumas ir kontrolė. Parlamentaras negailėjo gerų žodžių reidus keliuose nuolat vykdančiai policijai.
„Bausmės tikslas nėra atkeršyti pažeidėjui, o tiesiog bandyti priversti žmones elgtis pagal taisykles“, – pridūrė jis.
Kaip vairavimas išgėrus gali atsiliepti karjerai?
Teisingumo ministerijos 15min pateiktais duomenimis, vairavimas išgėrus priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. O apribojimai dirbti valstybės tarnyboje taikomi tik teistiems už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, tad teistumas už vairavimą girtam nesugadintų karjeros valstybės tarnyboje. Tačiau viskas – ne tai paprasta.
Atskiri įstatymai, statutai gali numatyti griežtesnius reikalavimus dėl nepriekaištingos reputacijos.
Kalėjimų departamente prižiūrėtoju toks žmogus įsidarbinti negalėtų.
Pavyzdžiui, į tarnybą Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose institucijose draudžiama pretenduoti asmenims, pripažintais kaltais už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar panaikintas.
„Tad Kalėjimų departamente prižiūrėtoju toks žmogus įsidarbinti negalėtų“, – 15min sakė teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjas Audris Kutrevičius.
Anot jo, taip pat apribojimai taikomi teistumą turintiems asmenims, siekiantiems tapti advokatais, notarais, antstoliais, teisėjais, prokurorais.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiosios specialistės Ramunės Paukštienės, nėra baigtinio sąrašo vienoje vietoje, kuris nurodytų, kokie padariniai kyla teistam žmogui – jie yra labai skirtingi.
Pavyzdžiui, jei asmuo baustas baudžiamąja atsakomybe už vairavimą išgėrus, jis negali tapti STT pareigūnu, jei nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai arba per atranką yra nustatoma, kad toks asmens elgesys nėra suderinamas su STT pareigūnų elgesio kodeksu.
