Plinta iš rusiško kanalo
Jau gerą savaitę internete platinamas vaizdo įrašas, kuriame, be kita ko, pasakojama apie augalų genų redagavimą, siekiant paversti juos valgomomis vakcinomis.
Įraše matyti vandens ženklas su susirašinėjimų programėlės „Telegram“ kanalo „Adonaris“ adresu, tad galima spėti, kad kaip tik čia jis buvo paskelbtas pirmiausiai.
„Augalų genetinis redagavimas valgomoms vakcinoms gauti vyksta visu greičiu, – rusiškai komentuojama po įrašu. – Dirbama su bananais, bulvėmis, pomidorais, salotų lapais, ryžiais, kviečiais, sojos pupelėmis ir kukurūzais.“
Šiuo įrašu ir komentaru, išverstu į lietuvių kalbą, po kelių valandų pasidalijo ir „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos. Nors ji nesulaukė nė vieno komentaro, beveik 5 min. trukmės filmuku jau pasidalyta daugiau nei 450 kartų, 470 žmonių išreiškė vienokią ar kitokią reakciją.
„Vykdomi darbai su bananais, bulvėmis, pomidorais, salotomis, ryžiais, kviečiais, sojų pupelėmis ir kukurūzais. Tokios įmonės, kaip „Medicago“, naudoja genų redagavimą, kad paverstų augalus įvairiais bioreaktoriais“, – moteris citavo kanalo „Adonaris“ tekstą.
Jos įrašu pasidalijusi kita „Facebook“ vartotoja pridėjo tokį komentarą: „Tada labai keistas tas reikalavimas 100 proc. susikisieliavimo... (greičiausiai turimas omeny vakcinavimas nuo COVID-19 – red. past.). Galėjo nieko nesakę per maistą paleist ir nieko net įtarę nebūtų…“
Įrašu, kuriame paskui pasakojama apie šią technologiją, genų redagavimą ir genetiškai modifikuotus organizmus, aktyviai dalijamasi ir kitur internete (čia, čia, čia, čia).
Nors genetiškai modifikuoti produktai vertinami prieštaringai, šiuo įrašu nepagrįstai bandoma skleisti paniką tarp žmonių.
Kūrė ir skiepus nuo COVID-19
Įraše skambantis žodis „medicago“ yra liucernos, pupinių (Fabaceae) šeimos augalų genties pavadinimas lotyniškai. Taip pat – 1999 m. Kanadoje įsteigtos biotechnologijų kompanijos pavadinimas, mat ši savo bandymams pirmiausiai panaudojo būtent šį augalą.
Jau gerokai vėliau „Medicago“ ėmėsi kurti ir vakciną nuo SARS-CoV-2. Pasitelkę įraše minėtą genų redagavimą, jos mokslininkai daugino į šį virusą panašias daleles Australijoje augančioje ir laboratorijose dažnai naudojamoje piktžolėje bente (Nicotiana benthamiana).
2020 m. liepą bendrovė pradėjo savo vakcinos, pavadintos „coVLP“, I fazės, o žiemos pradžioje – II-III fazės klinikinius bandymus. Dar po metų buvo paskelbta, kad per tarptautinį tyrimą vakcinos veiksmingumas siekė 71 proc., nepastebėta nepageidaujamo poveikio.
Pernai vasarį buvo leista naudoti vakciną, pavadintą „Covifenz“ suaugusiems asmenims iki 64 metų. Tačiau prieš porą mėnesių bendrovės savininkė Japonijos kompanija „Mitsubishi Chemical Corporation“ pranešė, kad ji bus uždaryta. Toks sprendimas motyvuotas besikeičiančia situacija dėl skiepų nuo COVID-19 ir menkų komercinių perspektyvų.
Šioje kompanijoje valgomų vakcinų kūrimas nebevyks. Ar jų patirtį perims ir darbą tęs kas nors kitas, nežinia.
„Medicago“ nuo pradžių užsiėmė į virusus panašių dalelių atradimu, vystymu ir komercializavimu baltymams, o iš jų – vakcinoms bei vaistams kurti, panaudojant augalus kaip bioreaktorius.
Paprastai gripo vakcinos kuriamos naudojant embrionus iš vištų kiaušinių. Tikėtasi, kad kanadiečių užpatentuota technologija „Proficia“ – antigenams kurti kaip šeimininkus naudojant gyvus augalus – leistų procesą padaryti tikslesnį ir trumpesnį, kartu išvengti mutacijų.
Tiriamąją medžiagą tokiu būdu būtų galima pagaminti per augalų augimo laikotarpį, pavyzdžiui, vieną mėnesį. Apie šį procesą pasakojama ir internete plintančiame įraše.
Į virusus panašių dalelių genai pagaminami iš žinomos viruso sekos ir įterpiami į augalų lapus, tuomet šie augalai kelias dienas inkubuojami specialiose baltymo gamybos kamerose, galiausiai lapai surenkami, išgaunamos minėtos dalelės ir klinikinės kokybės medžiaga išgryninama.
Vieną dieną vaikai gali būti skiepijami ne patirdami dūrius, o kramsnodami maistą.
Dalelės atlieka vakcinų vaidmenį, nes imituoja natūralią virusų struktūrą ir funkciją, todėl jas atpažįsta imuninė sistema. Kadangi jos neturi pagrindinės viruso genetinės medžiagos, yra neužkrečiamos ir negali daugintis kaip virusas in vivo, tad sukelia imuninį atsaką, panašų į natūralią infekciją.
Tyrė įvairias kultūras
Valgomos vakcinos nėra šių dienų išradimas. Apie jas kalbama jau ne vieną dešimtmetį. Pavyzdžiui, biochemiko Williamo H.R.Langridge’o straipsnis, matomas pirmame aptariamo įrašo kadre, buvo publikuotas dar 2000 m.
„Vieną dieną vaikai gali būti skiepijami ne patirdami dūrius, o kramsnodami maistą, – tuomet rašė mokslininkas. – Dar svarbiau, kad maisto vakcinos gali išgelbėti milijonus žmonių, kurie dabar miršta dėl to, kad negali gauti tradicinių skiepų.“
Tuo laiku W.H.R.Langridge’as jau mažiausiai penkerius metus buvo tyrinėjęs šią technologiją. Jo su kolegomis atlikti eksperimentai parodė, kad pomidorai arba bulvės gali sintetinti antigenus iš kai kurių virusų, pavyzdžiui, hepatito B, noroviruso.
Bandomųjų gyvūnų šėrimas tokiais vaisiais ar šakniagumbiais gali sukelti gleivinės ir sisteminį imuninį atsaką, kuris visiškai arba iš dalies apsaugo nuo tolesnio sąlyčio su tikrais patogenais arba mikrobų toksinais. Pastebėta ir tam tikra apsauga nuo pasiutligės viruso ir kai kurių kitų užkratų.
Eksperimentinės valgomos vakcinos yra maisto produktas, paprastai augalas, kuris suteikia vitaminų, baltymų ar kitų maistinių medžiagų, veikiančių kaip vakcinos nuo tam tikrų ligų.
Tai yra genetiškai modifikuoti augalai, turintys specifinių ligų antigenų. Kai toks vaisius, augalas ar iš jų pagamintas produktas nuryjamas, jis stimuliuoja imuninę sistemą.
Jau buvo sukurtos ar kuriamos valgomos vakcinos nuo tymų, snukio ir nagų ligos, hepatitų B ir C, choleros, pasiutligės, autoimuninio diabeto, kai kurių kitų ligų.
Buvo tiriamas ne vien įraše minėtų kultūrų gebėjimas tapti valgomomis vakcinomis, bet ir smidrų, kopūstų, žirnių, morkų, žiedinių kopūstų, moliūgų, saldžiųjų bulvių, agurkų, baklažanų, braškių, obuolių, slyvų, aviečių, spanguolių, kivių, melionų, papajų, vynuogių, graikinių riešutų, žemės riešutų, saulėgrąžų, lubinų, linų, tabako, miežių, rapsų, cukrinių runkelių, cukranendrių.
Pirmoji valgoma vakcina – bananas?
Kūrėjai mini nemažai valgomų vakcinų privalumų. Joms nereikia adatų ir adjuvantų – medžiagų, kurios sustiprina žmogaus kūno atsaką į skiepą, pavyzdžiui, aliuminio druskų.
Sukurti įprastus skiepus daug kainuoja, jų gamyba gali būti apribota iki vienos šalies. Valgomas vakcinas gaminti ir transportuoti kur kas pigiau ir paprasčiau, tereikia derlingo dirvožemio be jokios ypatingos įrangos ir įprastų maisto produktų gabenimo bei platinimo būdų.
Jas lengviau administruoti ir laikyti – nereikia (net naudojant iRNA technologiją) kai kurioms vakcinoms būtinų šaldytuvų ar net itin žemos temperatūros šaldiklių, kurie per vakcinavimą nuo COVID-19 buvo tapusi didele problema mažiau išsivysčiusiose šalyse.
Augalo-valgomos vakcinos sėklas būtų galima nesunkiai sudžiovinti ir laikyti, o prireikus išplatinti ir panaudoti pagal paskirtį.
Kadangi šie skiepai nebūtų leidžiami, nereikėtų laikytis sterilumo, sumažėtų užteršimo (taip pat ir gyvūnų virusais, jei jiems naudojamos žinduolių ląstelės, augalų virusai žmonėms neperduodami) pavojus, reikėtų mažiau personalo.
Naudoti šias vakcinas būtų kur kas paprasčiau – jos būtų įsisavinamos su paprastu maistu ir lengviau priimamos įvairaus amžiaus žmonių, nepriklausomai nuo adatų baimės ar kūno reakcijos į dūrį. Sumažėja ir alerginių reakcijų pavojus, mat valgomose vakcinose nėra tam tikrų toksiškų sudėtinių dalių.
Trūkumų valgomos vakcinos taip pat turi. Vienas didžiausių – visuomenės nusiteikimas priimti šią naujovę.
Kadangi ji – dar kūdikystės amžiuje, išlieka nemažai nežinomųjų. Kokia būtų optimali dozė? Tai priklausytų nuo augalo kartos, konkretaus augalo, baltymo turinio, vaisiaus prinokimo ir kiek jo būtų suvalgyta.
Dozės parinkimą lemia ir nelengvas antigeno augalo audiniuose koncentracijos standartizavimas. Pastaroji gali skirtis net to paties augalo vaisiuose. Mažesnė dozė reikš, kad susidarys mažiau antikūnų, didesnė gali nulemti atsparumą vakcinos proteinams.
Šiuo dalykus kol kas reikia reglamentuoti. Kaip ir atlikti išsamius tyrimus su žmonėmis. Kol kas valgomos vakcinos testuojamos su gyvūnais, kai kurios (pavyzdžiui, bulvės) – jau ir su žmonėmis. Tačiau nė viena dar nepatvirtinta ir neprieinama masiniam naudojimui.
Neigiamos įtakos gali turėti panaudoti pesticidai ir temperatūra, kurioje ruošiamas maistas. Ne visi vaisiai valgomi termiškai neapdoroti, o kepimas ar virimas gali susilpninti valgomos vakcinos savybes. Tiesa, buvo pastebėta, kad bulves pavirus 5 minutes, pusė vakcinos išliko.
Geru pretendentu tapti valgoma vakcina laikomas daugelio mėgstamas bananas. Jo auginimas – palyginti nebrangus, valgymas paprastas – nereikia jokio terminio ar kitokio paruošimo, specialių įrankių. Jis būtų tinkamas net kūdikiams, mat daugelis, pradėjus primaitinimą, šio vaisiaus paragauja vieno pirmųjų.
Prižiūri itin griežtai
Valgomos vakcinos yra genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – taip vadinami organizmai, išskyrus žmones, kuriuose genetinė medžiaga pakeista tokiu būdu, kuris paprastai nepasitaiko poruojantis arba natūralios rekombinacijos atveju.
Genetiškai modifikuotas maistas (GMM) yra maistas, kurio sudėtyje yra arba jis pagamintas iš GMO.
Europos Sąjungoje (ES) keliami griežti reikalavimai GMO. Maistui skirtus GMO leidžiama išleisti į rinką tik tuomet, kai jie patikrinami aukščiausių standartų saugos testais, jiems yra išduotas leidimas ir laikomasi atitinkamų leidimo išdavimo sąlygų.
Pirmas genetiškai modifikuotas (GM) augalas buvo išaugintas JAV 1986 m. Nuo 1990-ųjų rinkoje nuolat atsiranda genetiškai modifikuotų produktų. Dažniausiai tai yra sojos pupelės, kukurūzai, rapsų ir medvilnės aliejus.
Augalai keičiami genetiškai siekiant išvesti naujas veisles, pagerinti augalų technologines ir maistines savybes. Kuriami ir augalai, būtinų žmogaus organizmui medžiagų – baltymų, vitaminų, riebalų – gamintojai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teigimu, genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai ir pašarai ES yra vieni labiausiai tiriamų produktų.
Vertindami saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais, nei keliami tradiciniam maistui. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt.
Apibendrinant galima pasakyti, kad, nors platinamame įraše skelbiama teisinga informacija apie tam tikrų augalų genų redagavimą medicinos tikslais, jam suteikiama klaidinanti reikšmė – ši technologija nepagrįstai pristatoma neigiamai. Ji dar nenaudojama plačiai – nors tiriama jau ne vieną dešimtmetį, iki šiol vyksta jos bandymai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
