Kad Seimo nariai sulaukė dvasininkų laiško – ne naujiena. Apie jį, gautą birželio 27 d., kai Seime vyko paskutinis balsavimas dėl statuso suteikimo „Romuvai“, paskelbė parlamentaras Rimantas Jonas Dagys.
Tačiau tai ne viskas. Kitą dieną Lietuvos vyskupų konferencijos laiškas pasiekė ir Teisingumo ministeriją. Jame dėstoma nuomonė, esą ministerija netinkamai parengė išvadas dėl „Romuvos“.
15min kalbinti specialistai dviprasmiškai vertina tokius Bažnyčios veiksmus: viena vertus, pastabas ir pasiūlymus politikams ir Vyriausybei teikti gali tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kita vertus, įžvelgiamas siekis daryti įtaką naudojant savo galią.
„Teiginiai neišlaiko mokslinės kritikos“
Kunigo ir LVK generalinio sekretoriaus Kęstučio Smilgevičiaus pasirašytame laiške Teisingumo ministerijai apeliuojama į tai, kad sąvoka „senovės baltų religinė bendrija“ vartojama neadekvačiai – esą baltai yra nei tauta, nei kultūriškai ar religiškai vieninga grupė, esą nėra mokslinių duomenų, kad iki šių laikų išliko „senasis baltų tikėjimas“.
„Aišku viena – nebuvo jokios vieningos, universalios „baltų religijos“. Egzistavo lokalūs tikėjimai, kurie paliudyti labai menkai. Autentiški ikikrikščioniški papročiai, mitologija (jei ir kiek tokia egzistavo), apeigos ir kt. neišliko. Akivaizdu, kad šiandien juos įmanoma ne atkurti, o sukurti iš naujo, imituojant vėlesnius (daugiausia XIX–XX a. pradžios) folklorinius pavyzdžius, kurių sąsajos su ikikrikščioniškais tikėjimais įrodyti neįmanoma“, – rašoma ministrui E.Jankevičiui skirtame rašte.
„Sąvoka „senovės baltų religinė bendrija“ yra istoriškai-moksliškai beprasmiška, nepagrįsta ir todėl klaidinanti“, – teigiama laiške.
Kreipimesi rašoma, kad senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ iš tiesų įregistruota tik 2001 m., tad esą neveikia ilgiau nei 25-eri metai (kada leidžiama kreiptis dėl statuso suteikimo – red.). Teigiama, kad jos ryšys su anksčiau registruotomis romuvomis neva nėra pagrįstas dokumentais.
Darnos principas (...) neišsemia ir nepasiekia įstatyme numatytai religinės bendruomenės mokymo sąvokai reikalingų minimalių loginių pakankamumo ir individualumo reikalavimų, – teigiama rašte.
K.Smilgevičiaus pasirašytame laiške taip pat abejojama „Romuvos“ mokymu.
„Išvadoje samprotaujama, kas galėtų būti iš esmės neegzistuojančio senovės baltų religinės bendrijos Romuva mokymo jungtis. Teigiama, kad tokio jungties principo galima ieškoti darnos sąvokoje. Darnos principas būdingas daugeliui įvairių, tarpusavyje nesiskiriančių ir nesusijusių filosofinių sistemų, tad jis neišsemia ir nepasiekia įstatyme numatytai religinės bendruomenės mokymo sąvokai reikalingų minimalių loginių pakankamumo ir individualumo reikalavimų“, – išvadą komentuoja rašto autorius.
„Daugelis išvadoje minimų teiginių yra vertinamojo pobūdžio, neišlaiko mokslinės kritikos ir yra pasirinkti arbitratyviai. Išvados tekstas ir pasitelkiami argumentai neretai yra ne aprašomojo ir bendruomenę analizuojančio bei iliustruojančio, o kuriamojo ir apologetinio charakterio.
Siūlome pagal galimybę Išvadoje vadovautis objektyviais, teisiškai patikrinamais kriterijais, iš tiesų moksliniais argumentais bei suteikti Išvadai mažiau šališką charakterį“, – apibendrina laišką gen. sekretorius.
Bažnyčia turi geresnes pozicijas deryboms su valstybe negu kitos religinės bendruomenės, – sako M.Ališauskienė
15min Vyskupų konferencijos paklausė, koks buvo laiško ministerijai tikslas bei kas jį rengė, bet sulaukė gana skurdaus atsakymo. LVK atstovės spaudai teigimu, kai kurie TM pateiktos išvados teiginiai esą sukėlė nemažą nuostabą tarp istorijos ir teisės specialistų, tad Bažnyčia „pasinaudojo teise atkreipti į tai dėmesį“.
„Teisingumo ministerijos darbuotojo Donato Glodenio parengta išvada, pateikta kaip aiškinamojo rašto priedas, buvo paskelbta Seimo svetainėje visuomenei svarstyti ir pastaboms teikti. Tai gali daryti bet kuris juridinis ar fizinis asmuo. Šia galimybe ir pasinaudota“, – LVK atsakymą perdavė Ieva Urbonaitė-Vainienė.
Teisingumo ministerijos atstovas Audris Kutrevičius patvirtino gavęs raštą. Kartu jis perdavė ministro Elvino Jankevičiaus poziciją, jog šis nesutinka su teiginiais esą LVK gali primesti savo nuomonę TM.
„Džiaugiamės ir skatiname konstruktyvų bendradarbiavimą su visomis religinėmis konfesijomis. Demokratinėje visuomenėje visi turi teisę išsakyti savo poziciją ir ją ginti. (...) Pareikšta nuomonė nesaisto Teisingumo ministerijos priimant teisinius sprendimus“, – ministro žodžius perdavė patarėjas ryšiams su visuomene.
Kreipėsi ir į Seimo narius
Sprendžiant „Romuvos“ klausimą, Vyskupų konferencija savo poziciją išreiškė ne tik Teisingumo ministerijai, bet ir Seimo nariams. Laišką, skirtą parlamentarams, išplatino tuomet konservatorių frakcijai priklausęs R.J.Dagys.
„Norėčiau perduoti Jums Arkivyskupo Gintaro Grušo kreipimąsi į Seimo Laikinąją grupę „Už šeimą“ dėl neopagonių bendruomenės pripažinimo. Manyčiau, Arkivyskupo argumentai daugelį jūsų turėtų sudominti prieš vėliau šiandien vyksiantį balsavimą dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo“, – birželio 27 d. išsiųstą laišką pradėjo dabartinis Mišrios Seimo narių grupės atstovas.
Laiške G.Grušas atkreipė dėmesį į beveik tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti ir laiške Teisingumo ministerijai.
Mano, kad Seimo nariai pabijojo Bažnyčios
„Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė, komentuodama LVK raštus, teigia jaučianti Bažnyčios požiūrį į juos kaip į konkurentus. Pasak jos, tą rodo faktas, kad tokių konferencijos veiksmų kitos religinės bendrijos nepatyrė.
„Šitokios reakcijos nebuvo, kada prieš metus ar keletą metų Seimas patvirtino kitas tokio statuso siekiančias religines bendrijas. Nebuvo jokio pasipriešinimo“, – sakė I.Trinkūnienė.
Kalbėdama apie tai, kokį poveikį LVK veiksmai galėjo padaryti, krivė spėja, jog G.Grušo laiškas Seimo nariams paskatino juos balsuoti prieš. Anot I.Trinkūnienės, politikai pabijojo įtikėjusių rinkėjų.
„Politikai mano, kad Bažnyčia turi didelę įtaką pagyvenusiems žmonėms, kurie balsuoja. (...) Aš manau, kad jie išsigando. Tiesą sakant, jų nebuvo labai daug – persvara nebuvo didelė, praktiškai 6 balsai nulėmė (sprendimą nesuteikti statuso – red.)“, – teigė ji.
Sociologė: Bažnyčia naudojasi savo galios svertais
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologijos profesorė, religijų tyrinėtoja Milda Ališauskienė sako, kad laišką parlamentarams ir raštą ministerijai ji laikytų bandymu atstovauti savo interesams ir daryti įtaką.
Tokie veiksmai, sako ji, panašūs į lobizmą. Kartu ji pripažįsta, jog visos institucijos turi teisę reikšti savo nuomonę, tačiau atkreipia dėmesį į svarbų aspektą – galios santykius.
„Kalbame apie galios santykius – kai poziciją išsako institucija ir žmogus, kuri neturi galios visuomenėje, ir kai turi. Yra skirtumas. Šiuo požiūriu, turime organizaciją, kuri turi galią – ją suformuoja demografiniai duomenys, žmonės, sakantys, kad priklauso Bažnyčiai.
Kitas dalykas – galią suteikia tam tikri politiniai svertai. Lietuva yra pasirašiusi tarptautinę sutartį su Šventuoju Sostu, kuri iškart pakelia Bažnyčią į kitą lygį. Ji turi geresnes pozicijas deryboms su valstybe negu kitos religinės bendruomenės“, – sako profesorė.
Kalbėdama apie rašto ministerijai turinį, VDU sociologė atkreipia dėmesį į du aspektus: pirmiausia, šiuo laišku Bažnyčia bando suformuoti požiūrį į baltų religinę bendruomenę. Jos teigimu, ne LVK tą turėtų daryti, o mokslo darbuotojai.
Kita vertus, religijų tyrinėtoja daro prielaidą, kad laišką iš tiesų rašė ne kunigas K.Smilgevičius, o Bažnyčiai palankūs mokslininkai. Tad jai kyla klausimas, kodėl šie taip vertina „Romuvą“ ir kodėl diskusija vyksta ne auditorijose, o tarpinstituciniuose susirašinėjimuose.
„Ar tai mokslinės, ar ideologinės priežastys, nenoras matyti šios bendruomenės kaip religijos?“ – klausia profesorė.
Nemanau, kad jie turėtų vykdomajai valdžiai nurodinėti, ką ji turėtų daryti, – teigė V.Simulikas
„Mano požiūriu, Lietuvoje religinis gyvenimas yra sutrauktas į vienos religinės bendruomenės monopolį ir tokiu atveju ji bando nustatyti ir religijos apibrėžimą, taikyti jį religinėms bendruomenėms, kaip ji pati įsivaizduoja“, – sako M.Ališauskienė.
Griežtas tonas ir noras daryti įtaką, bet ne be priežasties
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulikas teigia laišką, skirtą parlamentarams, gavęs, tačiau apie Vyskupų konferencijos kreipimąsi į Teisingumo ministeriją nežinojęs.
Susipažinęs su rašto ministerijai turiniu, Seimo narys sako įžvelgiantis griežtai rekomenduojantį toną.
„Nėra imperatyvus (raštas – red.), bet tonas buvo toks griežtai rekomenduojantis. (…) Kiekviena institucija turi teisę turėti savo nuomonę, poziciją, tik tą poziciją galima labai elegantiškai, kultūringai pareikšti ir galima pareikšti tokiu truputį geležiniu tonu. Čia kultūros reikalas ar savo įsitikinimų gynimas bet kokiomis priemonėmis. (…) Nemanau, kad jie turėtų vykdomajai valdžiai nurodyti, ką ji turėtų daryti. Yra toks nurodymo tonas“, – teigia „valstietis“.
Abu laiškai buvo „labai dalykiški, gerai argumentuoti“, – sako R.Garškaitė
Kartu jis kelia klausimą dėl laiško išvadų dalies.
„Išvada sudėliota kaip ekspertizė. Ar kolegos, esantys šioje organizacijoje, ekspertai – nežinau“, – teigia jis.
Krikščioniško portalo Bernardinai.lt vyr.redaktorė Rosita Garškaitė taip pat teigia matanti Bažnyčios siekį daryti įtaką, tačiau atkreipia dėmesį, kad laiškų siuntimas yra „įprasta priemonė demokratinėse valstybėse, kuria gali naudotis visuomenės grupės, organizacijos, institucijos, taip pat ir Katalikų bažnyčia“.
Kalbėdama apie kreipimųsi turinį, žurnalistė pažymi, kad abu laiškai buvo „labai dalykiški, gerai argumentuoti“, prisidėję prie turiningesnių diskusijų svarstant „Romuvos“ klausimą Seime.
„Ar toks Katalikų bažnyčios elgesys tinkamas? Jei ministerijos specialistų darbas kvestionuojamas be pagrindo, tuomet ne. Tačiau jei Išvadoje pateikiami teiginiai tikrai yra „vertinamojo“ ar net „apologetinio“ pobūdžio, tuomet normalu, kad į juos atkreiptas dėmesys. Čia padėtų paprasčiausias jų peržiūrėjimas ir atsakymas į LVK pateiktas pastabas. Tai parodytų Teisingumo ministerijos specialistų profesionalumą ir atvirumą visuomenei“, – teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė.
Klausimas dėl valstybės pripažinimo statuso suteikimo religinei bendrijai „Romuva“ buvo sprendžiamas šių metų birželio mėnesį. Teisingumo ministerija yra pateikusi išvadą, kad bendrija atitinka tam keliamus reikalavimus. Priežasčių statuso nesuteikti nepateikė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Visgi parlamentarai nubalsavo prieš. Dėl to „Romuva“ praėjusią savaitę kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Šiuo metu pripažinimą turi keturios bendruomenės – baptistai, adventistai, sekmininkai ir Naujoji apaštalų bažnyčia.
