Bažnyčios galva nepritaria valdančiųjų ketinimams pratęsti migrantų judėjimo suvaržymus

„Artėjant Kalėdoms prisimename ne tik gimines ar toliau gyvenančius draugus, bet ir mažiau pažįstamus žmones ar tuos, kuriuos sunkumai nuginė į tokias vietas ir situacijas, kurios galbūt dar prieš keletą metų būtų neįsivaizduojamos patiems dabar jose atsidūrusiems. Vargstantieji, ligoniai, pabėgėliai ir migrantai – visi jie, kaip ir mes, per šventes kliaujasi mūsų žmogiškumu ir dosnumu, viliasi patirti mūsų gailestingumą ir užuojautą. Artėjančių Kalėdų laukia ir mūsų šalyje atsidūrę pabėgėliai. Jau kelis mėnesius jie gyvena itin sunkiomis sąlygomis. Tas sunkias sąlygas skaudžiai išgyvena ir savo tėvelius per kaimyninės šalies miškus atlydėję vaikai. Turime nesugriauti jų vaikystės. Privalome padaryti viską, kad dažnai sunkiai įsivaizduojamos jų gyvenimo sąlygos būtų palengvintos, kad ir jiems sušvistų netrukus gimsiančio dieviškojo Kūdikėlio šviesa“, – rašoma arkivyskupo kreipimęsi.

G.Grušas teigia, kad Seime svarstomo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai ne tik nepagerins pabėgėlių gyvenimo sąlygų, bet ir dar labiau apsunkins jų padėtį.

„Prieš pat Kalėdas Seime svarstomo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai ne tik nepasitarnauja pabėgėlių gyvenimo sąlygų pagerinimui, bet ir dar labiau apsunkina jų padėtį. Siūloma be teismo mėnesius laikyti žmones kalėjimui prilygstančiose apgyvendinimo vietose. Dėl šių planų jau yra išreiškusios savo susirūpinimą JT ir kitos tarptautinės organizacijos. Kalėdoms jau esant čia pat, parodykime savo žmogiškumą ir įstatymais nepadarykime pabėgėlių padėties nepakenčiama. Atsiliepkime į Šv. Tėvo Pranciškaus kvietimus nelaikyti pabėgėlių ir migrantų priešais ar kliūtimi, bet mūsų gailestingumo ir užuojautos trokštančiais mūsų broliais ir seserimis.

Lietuvos įstatymai, reguliuojantys užsieniečių teisinę padėtį, teatspindi tą gailestingumą ir šilumą, kurios mūsų protėviai yra sulaukę praeityje, kai dėl karo ar kitų priežasčių turėjo apleisti savo namus“, – ragina Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas G.Grušas.

Ketvirtadienį Seimas planuoja priimti įstatymo pataisas, reglamentuojančias migrantų sulaikymo terminus, jų teises ir pagalbos teikimą jiems, esant ekstremaliai situacijai.

„Šio projekto esminis tikslas – pratęsti apribojimą neteisėtai į Lietuvos teritoriją atvykusiems migrantams laisvai judėti, ir kurių prašymai jau yra išnagrinėti arba dar nagrinėjami, kad jie negalėtų iš apgyvendinimo centrų laisvai išvykti į Vakarų Europą“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

„Mes apribojame jų laisvę judėti – buvome padarę pusei metų, dabar pratęsiame dar pusei metų“, – tvirtino jis.

Vidaus reikalų ministerijos rengtame ir Seime tobulintame projekte numatyta, kad jeigu asmuo atvyko esant karo, nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, jis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Per tą laiką netenkinus jo prieglobsčio prašymo ar šiam nesikreipus dėl jo suteikimo bei nepavykus išsiųsti užsieniečio iš šalies, jo teisė laisvai judėti gali būti ribojama dar iki pusmečio.

Jeigu sprendimas dėl užsieniečio, atvykusio į Lietuvą per ekstremalią situaciją, išsiuntimas į kilmės šalį neįvykdomas per penkerius metus, jam išduodamas leidimas laikinai gyventi. Toks leidimas iš pradžių būtų išduodamas metams.

Projekte taip pat numatytas humanitarinės pagalbos teikimas esant nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliajai situacijai.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.