Socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė sakė, kad Lietuvoje vertybės, priešingai nei kitur Europos Sąjungoje (ES), labiau siejamos su Bažnyčios įtaka visuomenei ir politinei valdžiai, tačiau Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto ekspertas Dainius Pūras tvirtino, esą matoma netolerancija nesusijusi su krikščioniškosiomis vertybėmis.
Pasak jo, problema kaip tik ta, kad daug lietuvių nėra uolūs katalikai, priešingu atveju patys labiau kovotų su neapykantos apraiškomis.
„Lietuvoje vertybės skiriasi nuo ES vertybių tuo, kad jos siejamos su politine valdžia, su Katalikų bažnyčios įtaka visuomenei ir politinei valdžiai, kad žmogaus teisės ir laisvės, žmogaus laisvas pasirinkimas, lygios galimybės Lietuvoje nėra visuotinai pripažįstamos, diegiamos per švietimą, valdžių palaikomos ir tų valdžių puoselėjamos“, – sakė A.M.Pavilionienė.
Daug rodiklių rodo, kad mūsų katalikiškumas yra paviršutiniškas, tai mūsų neapsaugo nuo didelio savižudybių skaičiaus, tai yra daugiau fasadinis reiškinys ir būtent todėl mes turime nepakantos situaciją.
Tačiau D.Pūras sakė atmetąs hipotezę, kad nepakantumas kaip nors susijęs su tuo, jog Lietuva yra katalikiška valstybė, ir atkreipė dėmesį į istorinės patirties svarbą.
„Visą netoleranciją, neapykantą, kurią mes matome interneto komentaruose ir taip toliau, aš manau, kad tai nieko bendro neturi su krikščioniškomis vertybėmis ir Katalikų bažnyčios nuostatomis. Manau, čia yra gilesnės šaknys. (...) Dvidešimto amžiaus patirtis yra tokia skausminga ir mes nesame išanalizavę to, kas su mumis vyko, kai, panašu, kad mūsų stuburas buvo palaužtas, jeigu neperlaužtas“, – sakė D.Pūras.
Pasak eksperto, problema yra kita – didelė dalis lietuvių iš tiesų nėra uolūs katalikai.
„Problema yra kita – lietuviai nėra tokie gilūs katalikai, jeigu jie būtų tikri katalikai, tai jie truputį galbūt sugebėtų viduje kovoti geriau su ta neapykanta. Daug rodiklių rodo, kad mūsų katalikiškumas yra paviršutiniškas, tai mūsų neapsaugo nuo didelio savižudybių skaičiaus, tai yra fasadinis daugiau reiškinys ir būtent todėl mes turime nepakantos situaciją. Tai (katalikybė) nėra pagrindinis faktorius, lemiantis dabartinį kontekstą“, – savo požiūrį išsakė D.Pūras.
Konferencijoje išryškinta ir sustojusios pažangos plėtojant lygias galimybes problema – dalyviai akcentavo, kad Lietuva šioje srityje buvo itin aktyvi prieš įstodama į Europos Sąjungą, tačiau paskui situacija gerokai pasikeitė.
Diskusija surengta Tarptautinės rasinės diskriminacijos panaikinimo dienos proga.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja kovo 21-ąją yra paskelbusi Tarptautine visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo diena.