Daugybėje segtuvų saugotų bažnyčių piešinių, projektų, brėžinių, eskizų ir bažnytinių dokumentų Juozapas Blažiūnas sako net nebandęs skaičiuoti. Menotyrininkas archyvą ėmė kaupti dar studijų metais ir apie kolekcionavimą net negalvojo – paprasčiausiai negalėdavo nenupirkti sendaikčių turguose, antikvariatuose arba pas žmones atsitiktinai rastų unikalių piešinių ar dokumentų, kurių likimas ir prieinamumas visuomenei priešingu atveju būtų pakibęs ant plauko dėl buvusių šeimininkų nenoro ar negebėjimo suvokti tikrosios istorinės šių dokumentų vertės.
„Atsiranda kažkoks pluoštas dokumentų. Negalėdavau praeiti, nes žinodavau, kad kai kada, tiksliau, ne kai kada, o dažnai, jie gali išnykti negrįžtamai. Jie gali nusėsti privačiose kolekcijose, privačiuose rinkiniuose. Žinau, kad kai kurie kolekcionuoja, pavyzdžiui, tiktai antspaudus, tad iš kai kurių svarbių dokumentų išpjauna antspaudus ir renka vien tik juos, o iškarpytus dokumentus išmeta, nors jie gali būti unikalūs“, – aiškino menotyrininkas dr. Juozapas Blažiūnas.
Maždaug 80 proc. Bažnytinio paveldo muziejui dovanotų piešinių, brėžinių ir eskizų autorius – architektas Čaikovskis, kurio nežinomas net vardas. Tarp jo kūrinių galima išvysti saulės laikrodį, kurį architektas buvo užsimojęs įrengti ant sostinės arkikatedros bazilikos sienos, bei projektą virš Rotušės pastatyti 30 metrų bokštą su 7 metrų aukščio karalių figūromis. Kitas itin vertingas objektas – antspauduoti palaimintojo Jurgio Matulaičio susirašinėjimai. Šimtų eksponatų kolekcijoje yra ir XIX amžiaus dokumentų, tačiau dauguma – iš, pasak J. Blažiūno, gana menkai tyrinėtos tarpukario Vilniaus architektūros.
„Tai, jog dalis Juozapo Blažiūno archyvo atsiduria Bažnyčios paveldo muziejuje, yra iš tikrųjų labai prasminga. Pirma, tai yra Vilniaus bažnyčių ir Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių projektai, detalės, neįgyvendinti ir įgyvendinti projektai. Galima tiesiog numatyti, Lietuvos, Vilnijos krašto kultūros ir architektūros istoriją, kaip viskas keitėsi, ko netekome, kas išliko“, – atkreipė dėmesį Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė.
Gautą archyvą muziejaus darbuotojai iš pradžių ketina restauruoti ir konservuoti, tada – nuodugniai ištirti, nustatyti visų dokumentuose užfiksuotų objektų autorių tapatybę ir realią arba planuotą projektų įgyvendinimo vietą. Vėliau dokumentai bus skaItmeninami ir pristatyti parodoje, o galbūt suguls ir į specialų leidinį. Ekspoziciją muziejaus lankytojai turėtų išvysti kitų metų rudenį. Tikimasi, kad ši J. Blažiūno dovana ne tik sudomins mokslininkus ir studentus, bet ir paskatins kitus kolekcininkus pasielgti panašiai, kad kuo daugiau privačiose valdose sukauptų vertybių taptų prieinamos plačiajai visuomenei.
