Kaip nurodo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPK), šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo savivaldybės ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Esą kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet ir padidins.
Darbas – sunkus, algos – neadekvačios
Ugniagesys gelbėtojas iš Klaipėdos rajono pasakojo į mitingą Vilniuje atvykęs dėl nemokamų algų.
Jis sakė, kad darbas – sunkus, o atlyginimai – neadekvatūs, siekiantys 350–400 eurų per mėnesį. Klausiamas, kodėl vis dar dirba ugniagesiu, vyras paaiškino, kad jo miestelyje nėra kitokių darbų.
Vis dėlto jis tikisi, kad ši protesto akcija gali padėti ką nors pakeisti.
Kitas ugniagesys gelbėtojas iš Klaipėdos rajono taip pat pasakojo į mitingą atvykęs dėl labai mažų algų.
„400 eurų – kaip galima išgyventi? Pavyzdžiui, mano šeima yra iš šešių asmenų. Kaip man išgyventi?“ – klausė jis.
Taip pat ugniagesys minėjo, kad dar visai neseniai gesinti gaisrų teko važiuoti su 1954 ar 1955 metų mašinomis. Užpernai jų brigadą pasiekė šešios geresnės mašinos.
„Blogiausia, kas yra, kad mes važiuojame į gaisrus dažnai po vieną. Tai yra pats blogiausias dalykas, nes tas funkcijas atlikt vienam labai sunku yra“, – pasakojo ugniagesys iš Klaipėdos rajono.
Blogiausia, kas yra, kad mes važiuojame į gaisrus dažnai po vieną. Tai yra pats blogiausias dalykas, nes tas funkcijas atlikt vienam labai sunku yra.
Jis norėtų, kad Vyriausybė atsižvelgtų į savivaldybių ugniagesių problemas: šiek tiek padidintų algas, gerintų darbo sąlygas.
„Ir laikytų mus ugniagesiais, nes taip mus nurašo, kad esą mes savivaldybei priklausome. Bet į gaisrą mes visados beveik pirmi atskubame“, – akcentavo vyras.
Ugniagesys minėjo, kad jeigu į savivaldybių gaisrininkų reikalavimus nebus atsižvelgta, svarstoma daryti rimtesnę protesto akciją, pavyzdžiui, suvažiuoti su gaisrinėmis mašinomis.
„Dirbame už du, moka – už vieną“, – aiškino kitas savivaldybių ugniagesių mitingo dalyvis.
Klausiamas, ar tikisi, kad Vyriausybė atras tam pinigų, aiškinant, jog biudžetas – ne guminis, ugniagesiai replikavo:
„Lėktuvams, tankams yra pinigų? Saldainiams 120 tūkstančių, auksiniams laikrodžiams ir panašiai. Truputį, kad sumažintų Vyriausybė savo išlaidas, į savo atlyginimus truputį atsižvelgtų ir mums truputį pridėtų. Mes irgi norime valgyti.“
Lėktuvams, tankams yra pinigų? Saldainiams 120 tūkstančių, auksiniams laikrodžiams ir panašiai. Truputį, kad sumažintų Vyriausybė savo išlaidas, į savo atlyginimus truputį atsižvelgtų ir mums truputį pridėtų. Mes irgi norime valgyti.
Kitas mitingo dalyvis tikino, kad šiemet Klaipėdos rajono ugniagesiams gelbėtojams nėra iš ko išmokėti algų gruodžio mėnesį.
Klausiamas, kokiomis nuotaikomis rengiasi sutikti šventes, jis sakė: „Kaip čia pasakius. Prie tuščio stalo.“
Jeigu Vyriausybė neatsižvelgs į savivaldybių ugniagesių reikalavimus, anot gelbėtojo, bus imtasi drastiškų priemonių. Esą gali būti stabdoma visų rajonų priešgaisrinių tarnybų veikla.
„Ir gyventojai paliks be pagalbos“, – įspėjo jis.
Be to, ugniagesys minėjo sudėtingas darbo sąlygas, kai tenka dirbti ir be apsaugos priemonių.
„Tenka, einame be apsaugų, be nieko. Žmonėms nepaaiškinsi, kad, va, dega, o tu negali arčiau prieiti ir gesinti. Aukojamės. Darbuotojai apsinuodija dūmais. Vis tiek einame, dirbame, atliekame savo pareigą“, – pasakojo jis.
Einame be apsaugų, be nieko. Žmonėms nepaaiškinsi, kad, va, dega, o tu negali arčiau prieiti ir gesinti. Aukojamės. Darbuotojai apsinuodija dūmais. Vis tiek einame, dirbame, atliekame savo pareigą.
Kaip komandos skyrininkas, savivaldybės ugniagesys gelbėtojas nurodė uždirbantis 450 eurų. Norėtų, kad jų algas sulygintų su statutinių pareigūnų.
Iš Joniškio rajono Rudiškių ugniagesių gelbėtojų tarnybos atvykęs gaisrininkas tikisi, kad Vyriausybė kitiems metams nemažins finansavimo.
„Kad nereikėtų naikinti komandų. Jau vienas toks komandų naikinimo etapas buvo prieš keliolika metų. Mūsų rajone sunaikino dvi komandas ir prižadėjo, kad, vienu žodžiu, būsime viskuo aprūpinti tų dviejų komandų sąskaita. Pinigėliai bus. O kai komandas panaikino, tai ir pinigėlių nebeliko“, – pasakojo ugniagesys iš Joniškio rajono.
Kiek galima skurdinti?
Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Algis Lisauskas sakė, kad didžiausia bėda, jog šiems metams jau neužtenka pinigų atlyginimams.
„Vadinasi, gruodžio mėnesį daug kur priešgaisrinės komandos, vadinamosios tarnybos neturės iš ko mokėti atlygio, todėl kad metų pabaigoje susiklostė tokia situacija, kad mes negavome 2,6 milijono ir 1,5 milijono vien tik atlyginimų fondui“, – teigė jis.
Pasak A.Lisausko, todėl ir sakoma: kiek galima skurdinti ugniagesius?
Taip pat jis akcentavo, kad siekiama, kad brigadose dirbtų po du ugniagesius gelbėtojus.
„Jeigu dirba vienas ugniagesys, nukenčia žmonių saugumas. Jūs žinote, kad vienas ugniagesys atvažiavęs iš tiesų beveik neatlieka savo funkcijos. Jis atlieka vandenvežio funkciją – atveža vandenį. O kur reikia paduoti siurblį, prie jo švirkštą? Pažeidžiamos labai grubiai taisyklės. Jeigu nukentės ugniagesys, paskiau jį patį apkaltins, sakys: kaip tu pažeidei darbo saugos taisykles“, – pasakojo A.Lisauskas.
Jeigu dirba vienas ugniagesys, nukenčia žmonių saugumas. Jūs žinote, kad vienas ugniagesys atvažiavęs iš tiesų beveik neatlieka savo funkcijos.
Ugniagesių profsąjungos tikino, kad gelbėtojai nenori streiko. Tačiau tai esą galima kraštutinė priemonė. Vis dėlto tokiu atveju jis galėtų būti pasyvus, kad nenukentėtų žmonės. Tarkime, budėtų po vieną ugniagesį ir panašiai.
Viceministras: reikia išgyventi iš to, kas yra
Mitinge apsilankė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas. Atvyko ir vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma.
Klausiamas, kodėl nei šiemet, nei kitąmet, kaip rodo valstybės biudžeto projektas, nebus išpildytas įsipareigojimas dėl finansavimo skyrimo, jis aiškino, kad pinigų skiriama tiek, kiek skiriama.
„Jų yra tiek, kiek yra. Vidaus reikalų ministerija nuolat, kiekvienais metais, remdamasi esančia ir galiojančia tvarka, teikia poreikius Vyriausybei per Finansų ministeriją. Čia pinigai yra tokie, kokie yra. Reikia išgyventi iš tų pinigų, kiek yra“, – komentavo Č.Mulma.
Čia pinigai yra tokie, kokie yra. Reikia išgyventi iš tų pinigų, kiek yra.
Vidaus reikalų ministras tikino, kad Finansų ministerijai teiktas lėšų savivaldybių ugniagesių gelbėtojų algoms poreikis buvo toks, koks numatytas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.
„Tiesiog Finansų ministerija priima atitinkamus sprendimus šioje vietoje“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie savivaldybių ugniagesių gelbėtojų darbo sąlygas, kai kartais trūksta paprasčiausių priemonių, Č.Mulma akcentavo, kad tai – iš dalies ne tik Vidaus reikalų ministerijos, bet ir savivaldybių reikalas.
„Kadangi funkcija deleguota, finansai yra skiriami. Jeigu savivaldybė skiria daugiau dėmesio, tai technika yra geresnė, jei mažiau dėmesio, šiek tiek yra prastesnė padėtis. Ir nuo darbo aktyvumo taip pat priklauso“, – nurodė jis.
Skirta mažiau pinigų, nei reikia
Pabrėžiama, kad savivaldybių priešgaisrinės tarnybos dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000–13000 išvykimų per metus.
Dažniausiai kaimuose ir atokiose Lietuvos vietovėse savivaldybių priešgaisrinės pajėgos pirmos atvyksta į gaisro ar nelaimės vietą.
„Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu reikalaujama, kad kiekvienoje savivaldybių ugniagesių komandoje prie automobilinės cisternos būtų priskirti ne mažiau kaip du ugniagesiai, dirbantys keturiomis pamainomis. Tačiau pagal suteiktą etatų skaičių užprogramuoti viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų neskiriama.
Pasirašytoje Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje 2020 metais buvo nustatyta 176 eurų bazinė alga. Tai 3 eurais daugiau nei 2019 metais. Taip pat Vyriausybė įsipareigojo didinti ugniagesių gelbėtojų pareiginės algos koeficientą. Tai reiškia kur kas didesnes išlaidas nei dabar“, – sakoma LTPK prieš ugniagesių mitingą išplatintame pranešime.
LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė teigė, kad ugniagesiams sunku tikėti tokiais pažadais, nes šių metų biudžete savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis buvo daugiau kaip 27 milijonai eurų, o skirta tik 24,769 milijono eurų.
„Dėl susidariusio deficito savivaldybių ugniagesiams nebus išmokėtas darbo užmokestis už 2019 metų gruodį. Minimalus 2020 metų biudžete savivaldybės ugniagesių finansavimo poreikis yra per 32 milijonus eurų, o planuojama skirti tik kiek daugiau nei 27 milijonus eurų. Akivaizdu – šių metų problemos persikels ir į kitus metus, o augančios skolos tik blogins bendrą situaciją“, – pabrėžė L.Soščekienė.
Dėl susidariusio deficito savivaldybių ugniagesiams nebus išmokėtas darbo užmokestis už 2019 metų gruodį.
Vinco Kudirkos aikštėje susirinkę savivaldybių ugniagesiai turi tris reikalavimus Vyriausybei. Pirma – tinkamu finansavimu užtikrinti, kad būtų laiku išmokėtas likęs 2019 metų atlygis.
Taip pat skirti finansavimą tam, kad būtų užtikrintas Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartas darbo užmokestis savivaldybių ugniagesiams.
Tarp jų reikalavimų – padidinti nustatytą ugniagesių skaičių komandoje, kad nesusidarytų viršvalandžiai, kuriems apmokėti lėšų nepakanka nė vienais metais.
