Apie tai, kad Matas liko be mokyklos, Anna papasakojo socialiniame tinkle „Facebook“ pirmąją rugsėjo dieną. Jos teigimu, Matas jau turėjo būti pirmokas ir švęsti pirmą mokyklos dieną savo gyvenime.
Vis dar neturi mokyklos
„Bet jis vis dar neturi mokyklos, todėl šiandien tiesiog liūdna. Visi vaikai turi lankyti mokyklą, socializuotis, matyti ne tik tėvus ir namus, bet ir kitus vaikus, kitus suaugusius.
Pasistengsiu išdėstyti trumpai, bet aiškiai. Vilnius turi keturias specialiąsias mokyklas, skirtas vaikams su negalia. Mus informavo, kad pagal teisės aktus galime rinktis iš tų keturių tą mokyklą, kuri labiausiai atitinka vaiko specialiuosius poreikius. Su vyru aplankėme visas mokyklas, pasitarėm su jų atstovais, gavom PPT rekomendacijas ir padarėme išvadas, kad viena mokykla visiškai neatitinka Mato poreikių dėl judėjimo negalios ir kitų specialiųjų poreikių.
Argumentų ir diagnozių arba neskaitė, arba nevertino, nes gavom būtent tą mokyklą, kurį neatitinka jo specialiųjų poreikių.
Atstumai iki valgyklos, aktų salės ir kitų objektų labai dideli – Matas neįveiks fiziškai. Grįžti į vežimą nenorime, tai jį demotyvuos judėti savarankiškai. Ir tiek metų ir darbo įdėta į judėjimą, kad tiesiog negalim viską imti ir nurašyti.
Emocinė vaiko būklė taip pat ne visada tokia, kad jis nueitų didesnį atstumą (klasė – valgykla – klasė). Šiuos ir kitus argumentus išdėsčiau registravimo į mokyklą formoje, pridėjau PPT išvadas, gydytojų diagnozes ir kt. dokumentus. Argumentų ir diagnozių arba neskaitė, arba nevertino, nes gavom būtent tą mokyklą, kurį neatitinka jo specialiųjų poreikių“, – pasakojo Anna.
-
G.Nausėda: kiekvienas vaikas su negalia turi teisę mokytis kartu su visais
-
Darbo kodekso pakeitimai: aktualu dirbantiems žmonėms su negalia ar auginantiems vaikus su negalia
-
Reta liga sergantį 7-erių Karolį ir dukrytę Vaida augina viena: ryžosi paprašyti pagalbos
-
Aktualu vaikus su negalia auginančioms šeimoms: galės tapti aprūpintojais
Mokyklomis domėjosi, jas apėjo
Moteris kreipėsi į savivaldybę su prašymu persvarstyti sprendimą ir atsižvelgti į vaiko poreikius. Atsakymas, kurio tekę laukti 30 dienų, buvo neigiamas. Mėgindama skambinti moteris sako atsitrenkusi į tylos sieną – vasarą nurodytais telefonais niekas neatsiliepė.
„Paėmiau atostogas, bet jos kažkada baigsis. (…) Visą šį procesą (mokyklų apžiūrą, informacijos rinkimą, dokumentų rinkimą, pokalbius su mokyklos atstovais) pradėjau dar kovo mėnesį, kad suformuočiau nuomonę ir užtikrintume vaiko gerovę. Bet dabar likome be mokyklos ir nebežinau, kur kreiptis“, – nevilties neslėpė Anna.
Po jos įrašu žmonės žymėjo institucijas bei žmones, kurie esą galėtų padėti. Kai kurie iš paminėtųjų ir pasisakė. Tarkim, Vilniaus miesto savivaldybė dar kartą patikino, kad būtent paskirtoji mokykla berniuko laukia, o joje dirbantys pedagogai yra puikūs savo srities specialistai.
Bet dabar likome be mokyklos ir nebežinau, kur kreiptis.
Anna sako tuo net neabejojanti, ji tvirtina kelianti klausimą tik dėl pačios įstaigos infrastruktūros, kurį esą jos sūnui tikrai netinka.
Tarp pasisakiusiųjų buvo ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Su rugsėjo pirmąja ir Jus. Kviečiu užeiti visgi į arčiau Jūsų namų esančią Jums bei Jūsų vaikučiui pritaikytą mokyklą, kuri laukia Jūsų vaikučio, ir laukė, kvietė Jus nuo pat pradžių, ir Jūs tai žinote“, – rašė meras.
Į tai Anna iš karto atsakė, kad mokykloje buvo dar prieš pateikdama prašymą, todėl ir galėjusi įvertinti sąlygas: „Į jūsų minėtą mokyklą jau buvome užsukę dar prieš pateikiant prašymą į mokyklas per savivaldybes sistemą. Ir sistemoje pažymėjome, kad tai vienintelė specialioji mokykla, kuri neatitinka vaiko specialiųjų poreikių. Sistemoje taip pat pridėti tai patvirtinantys dokumentai.
Jeigu dokumentai būtų peržiūrėti, būtų pamatę PPT išvadas, PPT rekomendacijas, vaiko diagnozes, ribotas galimybes judėti, kalbos nebuvimą ir t.t.“
Mato mama įsitikinusi, kad klausimas dėl specialiųjų mokyklų aktualus ne tik jų šeimai, bet ir kitoms šeimoms, kurios augina neįgalų vaiką ir atsidūrė panašioje situacijoje. Jų atveju kalba eina apie Verkių specialiąją mokyklą-daugiafunkcį centrą.
Sako nesitrauksianti
„Neįgalūs vaikai lanko mokyklą iki 21 metų. Mums labai svarbu, kad tai būtų įstaiga, kuri atitinka vaiko specialiuosius poreikius. Kodėl? Manau, kiekvienas linkime savo vaikams geriausio. Ypač jeigu žinome, kad tą įstaigą vaikas lankys ne 2-3 metus.
Sūnus buvo vertinamas kompetentingų institucijų ir jų išvadose buvo surašyti specialieji ugdymosi poreikiai. Matas visiškai nekalba, turi judėjimo sunkumų, sutrikusi pusiausvyra, negali pats apsirengti, pavalgyti, nusiprausti, dėl autizmo turi įvairių baimių, sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje, panikuoja, kai yra didelis triukšmas, panikuoja, kai diena klostosi ne taip kaip vakar, užvakar, užužvakar – labai svarbu pastovumas, rutina. Gali įveikti tik labai mažus atstumus.
Verkių specialioji mokykla-daugiafunkcis centras labai didelė, atstumai joje tarp klasės, valgyklos ir kitų objektų labai dideli vaikui su specialiaisiais poreikiais ir su judėjimo negalia.
Kraštutinis variantas – paimsiu dvi kėdutes ir eisiu su vaiku į kitą spec. mokyklą, į pamokas.
Savivaldybei buvo pateiktas išsamus vaiko aprašymas iš PPT. Pateikti visi dokumentai, kurie patvirtina jo diagnozes ir būklę. Ir paprašyta neskirti tik šitos vienos mokyklos. Savivaldybė reikalauja registravimo sistemoje pateikti PPT išvadas, kai vaikas registruojamas į spec. mokyklą.
Bet panašu, kad Vilniaus savivaldybė neskaito PPT išvadų, neatsižvelgia į vaiko poreikius, o tiesiog skiria mokyklą pagal gyvenamąją vietą. Nes taip paprasčiau. Nes tai gali padaryti programėlė, kuri mato tik vaiko registracijos adresą. Taip dingsta žmogiškoji dalis. Specialūs poreikiai ir nustatomi tam, kad į juos atsižvelgtų. Tik atsižvelgiant į juos bus galima Matui suteikti kokybišką ugdymą visomis prasmėmis“, – kalbėjo Anna.
Ji nenusiteikusi trauktis: „Aš nenuleisiu rankų. Kraštutinis variantas – paimsiu dvi kėdutes ir eisiu su vaiku į kitą spec. mokyklą, į pamokas. Nes, kaip ir minėjau, vaikas turi lankyti mokyklą, pritaikytą jo spec. poreikiams.“
Savivaldybė: Matas mokyklą turi
Vilniaus miesto savivaldybė toliau kartoja, kad Matas tikrai turi mokyklą: „Tėvelius kviečiame pasirašyti sutartį ir bendradarbiauti su mokykla, ji jo labai laukia bei pasiruošusi užtikrinti kokybišką mokymąsi, tinkamą socializaciją ir gerovę kiekviename žingsnyje. Kviečiame įsilieti į mokyklą. Pedagogai nuoširdžiai Matui padės, patars, palaikys, rūpinsis.“
Anot savivaldybės atstovų, praėjusiais mokslo metais specialiosiose Vilniaus mokyklose mokėsi 580 mokinių: Vilniaus Šilo mokykloje – 154 (šiemet jau yra 164), Vilniaus Verkių specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre – 147 (šiemet jau 174), Vilniaus „Atgajos“ specialiojoje mokykloje – 196 (šiemet jau yra 206), Vilniaus „Vilties“ specialiojoje mokykloje – daugiafunkciame centre – 83 (šiemet jau yra 88).
Pedagogai nuoširdžiai Matui padės, patars, palaikys, rūpinsis.
Visose šiose mokyklose šiais mokslo metais skaičiai jau didesni nei prieš metus ir gali dar padidėti, nes duomenys tebetikslinami.
Praėjusiais mokslo metais savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi dar 8 577 spec. poreikius turintys vaikai. Iš jų nedidelius specialiuosius poreikius turinčiųjų buvo 5 466, vidutinius – 2 254, didelius – 845, labai didelius – 12.
„Dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai priimami į arčiausiai savo deklaruotos gyvenamosios vietos esančias mokyklas, vykdančias bendrojo ugdymo programas.
Asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvų pageidavimu gali būti priimami į mokyklų specialiąsias klases (grupes) bei specialiąsias mokyklas. Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo pridėti prie e.prašymo Pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių.
Priėmimo sistema susieta su Gyventojų registro duomenimis, todėl informacija apie naujausią gyventojo deklaruotą gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį yra sutikrinama prašymo registracijos (redagavimo) metu automatiniu būdu. Duomenys elektroninėje sistemoje atnaujinami prieš komisijų posėdžius“, – apie priėmimo tvarką aiškina savivaldybė.
Vietų tiek, kiek tėra
Be eilės į tokias mokyklas priimami vaikai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių ir priklausantys mokyklos aptarnavimo teritorijai.
„Į savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas kartu su vaikais, gyvenančiais mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, be eilės priimami vaikai, turintys sunkią judėjimo negalią (juda vežimėliu arba negali lipti laiptais), ir vaikai, kurių bent vienas iš tėvų turi sunkią judėjimo negalią (juda vežimėliu arba negali lipti laiptais), kai ugdymo įstaiga, priskirta pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, nėra pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims“, – teigiama savivaldybės komentare.
Savivaldybė taip pat paaiškino, kodėl vaikai negali eiti į tas mokyklas, į kurias norėtų eiti. Esą vietas užima ir tėvai, kurie realiai gyvena Vilniaus rajone, tačiau prieš priėmimo etapus pasikeitę deklaruojamą gyvenamąją vietą. Taip pat – dėl augančio labai didelių spec. poreikių mokinių skaičiaus augimo – mokyklos pagal savo projektinius pajėgumus nepajėgios visų priimti.
Vilniaus miesto savivaldybė tvirtina, kad šiuo metu vietos sostinės mokyklose pasiūlytos visiems vaikais, kurie neturėjo ugdymo įstaigos: „Priėmimo metu labai svarbu savo prašyme nurodyti galiojančius kontaktus, kadangi specialistai bando susisiekti su kai kuriais tėvais – tačiau nesėkmingai. Kartais tėvai ar globėjai pakeičia telefono numerį, tuomet specialistai rašo elektroninius laiškus ir priėmimo procesas išsitęsia.
Šiemet buvo ir daug tėvų, kurie laiku nepateikė prašymo per sistemą – jų buvo daugiau nei 300. Per elektroninę sistemą pateikti 16 147 unikalūs prašymai. Iš jų į pirmas klases – 6797. Pirmuoju prioritetu pretenduodami į mokyklas jas gavo 80 proc. tėvų, antruoju – 14 proc., trečiuoju pasirinkimu – tik 6 proc. Per visas klases pirmuoju prioritetu vidutiniškai gavo 74 proc., antruoju – 17 proc. , trečiuoju – 9 proc.
Tėvai turi teisę prašyme ugdymo įstaigas rinktis ir dėlioti prioriteto tvarka – teritorines ugdymo įstaigas pasirenkant nebūtinai pirmuoju numeriu. Labai svarbu, kad tėvai laiku užpildytų prašymą, tuomet dar prieš rugsėjo 1-ąją bus išsprendę priėmimo į mokyklą klausimą.“
