Žmogus, užsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje bedarbiu ir negavęs darbo, atitinkančio profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką. O be pateisinamų priežasčių atsisakęs jam siūlomo darbo ar apskritai neatvykęs į darbo pokalbį, praranda išmoką.
Oficialūs bedarbiai, bandydami išsaugoti išmokas, bet išvengti darbo, dažniausiai spekuliuoja savo sveikata ir netinkamumu pasiūlytam darbui.
„Jei asmuo mano, kad siūlomas darbas arba darbo krūvis jam per sudėtingas, tačiau darbo biržos specialistai negali šių aplinkybių tinkamai įvertinti, jis turi pristatyti kompetentingų institucijų išduotas pažymas apie jam tinkamą darbą“, – teigia Inga Balnanosienė, Kauno teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja.
Vilniaus teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjas Alfonsas Stravinskas pastebi, kad darbo biržoje bedarbiai nutyli, kad nenori darbo, bet visai kitaip elgiasi nuėję pas darbdavius. „Bedarbis atneša iš darbdavio atsakymą, kad netenkina kvalifikacija, darbo laikas, pobūdis ar sugalvoja sveikatos problemų. Tačiau kartais darbdaviai pažymi, kad žmogus atsisakė jam siūlomo darbo. Tokiu atveju turime pagrindą taikyti įstatymą ir nutraukti bei pusei metų apriboti naują registraciją darbo biržoje.“
Simuliuoja tūkstančiai
Šiaulių teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Karolina Kleinotaitė-Gorodničenko pastebi, kad dažniausiai bedarbiai atsisako darbo dėl sveikatos problemų, kurios net nėra įrodomos neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduota išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Taip pat skundžiamasi, kad nėra kam prižiūrėti vaikų. Bedarbių neretai netenkina ir darbo užmokestis, mat jie gauna didesnę socialinę pašalpą, kompensaciją už šildymą. Kai kurie dirba padienius darbus, turi savo žemės, gyvulių, kiti gauna atlyginimus „vokeliuose“.
Labai noriu dirbti, bet ar galėčiau pradėti po mėnesio? Man skauda čia, čia ir čia, gal gausiu grupę.
Išskirtinių profesijų, kurių bedarbiai vengtų, nėra. Kai kuriems tiesiog trūksta motyvacijos dirbti. Vien per pirmus du šių metų mėnesius siūlomo darbo ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse atsisakė, todėl buvo išregistruoti 7744 bedarbiai.
Kaip išvengti darbo?
Zita Naruševičienė, Marijampolės teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja, iš savo darbuotojų ne kartą girdėjo, kaip bedarbiai teisinasi esą jie netinka darbui.
Vieni pas darbdavį nueina išgėrę arba pagirioti. Kartais ateina su mažu vaiku ir pareiškia, kad dirbti tai norėtų, bet vaikas dažnai serga. Kiti vos atėję klausia: „Kiek duosit algos?“ Treti, gavę rekomendaciją įsidarbinti, staiga suserga ir pasiima nedarbingumo pažymėjimus.
Viena moteris darbo pokalbyje rėžė: „Nieko nemoku. Tik parašyta (gyvenimo aprašyme, – aut. past.) buvo, kad dirbau sekretore, bet iš tikro tai nieko man panašaus dirbti nereikėjo. O be to, aš nelabai moku dirbti kompiuteriu.“ „Sekretorė“ net pasistengė trijuose žodžiuose padaryti 10 klaidų.
Labai noriu dirbti, bet ar galėčiau pradėti po mėnesio? Man skauda čia, čia ir čia, gal gausiu grupę.
Kitas vyras, atkulniavęs į darbo biržą, pareiškė: „Labai noriu dirbti, bet ar galėčiau pradėti po mėnesio? Man skauda čia, čia ir čia, gal gausiu grupę.“
Kristina Jablonskienė, UAB „Topo technika“ Klaipėdos skyriaus personalo vadovė, teigia, kad pasitaiko, kai žmogus atsiunčia CV, atvyksta į pokalbį, tačiau iš karto tampa akivaizdu, kad darbas jo nedomina. „Pokalbio pabaigoje paprastai žmogus pasisako, kad siuntė CV ir atvyko tik todėl, kad reikės atsiskaityti darbo biržoje – kaip jis savarankiškai ieškojo darbo, į kiek ir kokių pokalbių nuėjo“, – pasakoja darbdavė.
UAB „Top Clean“ per darbo biržą ieško darbuotojų Vilniuje. Personalo vadybininkė Gitana Masiliauskienė pastebi: „Būna, kad žmonės ateina siųsti darbo biržos tik „atsižymėti“ ir nelabai nori darbo, be to, matyti, kad turi nelegalų darbą ar kitas pajamas. Dažnai siūlome darbą 0,5 etato, nes tokia mūsų darbo specifika, tad daugeliui bedarbių neapsimoka dirbti. O tie, kurie gauna kompensaciją už šildymą, net už visą etatą neina dirbti.“
UAB „Briedžiukas“ darbo biržoje pradėjo dairytis darbuotojų neseniai, tačiau įmonė jau spėjo patirti: į pokalbį atėjęs ir pasirodęs tinkamas kandidatas dingsta, išjungia telefoną arba staiga prisimena, kad turi kur nors išvažiuoti ir galėtų dirbti tik po mėnesio.
Stengėsi pasirodyti kvailesnė
Greta iš Panevėžio prieš trejus metus baigė dabartinį Lietuvos edukologijos universitetą ir užsiregistravo darbo biržoje. Mergina pabrėžė, kad labai nenori dirbti mokykloje, tačiau buvo siunčiama į pokalbius dėl mokytojos darbo. Kad jo negautų, Greta stengėsi atrodyti kvailesnė, nei yra, neslėpė, kad nelabai myli vaikus, kalbėjo atsainiai, tiksliau, į klausimus apskritai beveik neatsakinėjo.
Vilniečiui Artūrui, dabar dirbančiam gerai mokamą darbą, irgi kadaise teko užsiregistruoti darbo biržoje, kad išvengtų privalomo sveikatos draudimo mokesčio – 72 Lt/mėn. „Darbo biržoje yra nerašyta taisyklė – reikia sakyti, kad neturi pakankamos darbo patirties ar pan., nes rėžti, jog tavęs netenkina siūlomas atlyginimas, negali – bedarbis kad ir veltui, pagal jų supratimą, gali dirbti“, – atvirauja jaunas vyras.
Bijo keisti gyvenimą
Psichologas Marius Daugelavičius teigia: „Žmogus dažnai užima aukos poziciją: aš pats nieko negaliu, nieko nesugebu, man nepavyksta. Taip asmuo nusiima atsakomybę už savo gyvenimą – jūs manimi rūpinkitės, man duokite darbą, suteikite geras sąlygas. Be to, kai kuriems išsivysto atsakomybės ir pareigų baimė, nes dauguma darbų reikalauja atsakingumo. Žmogus mąsto: kažką ne taip padarysiu – bus blogai! Bet yra ir atvirkštinis žmonių tipas – tokie kelia aukštą kartelę ne sau, o darbui: kiek turi uždirbti, kokios turi būti darbo sąlygos ir pobūdis. Jeigu neatitinka reikalavimų, žmogus atmeta darbo pasiūlymą. Arba užsispiria dirbti tik tam tikrą darbą ir neieško jokių kompromisų. Bijoma keisti įprastą gyvenimo ritmą. Net jei žmogui blogai, kartais keistis baisiau, nei palikti viską taip, kaip yra.“
Bedarbių armija
2012 m. kovo 29 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo užregistruota 244 tūkst. bedarbių. Jie sudarė 11,8 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su praėjusių metų kovu, registruotų bedarbių sumažėjo 62,3 tūkst., tačiau, palyginti su 2011 metų rudeniu, šalyje padaugėjo 30 tūkst. registruotų bedarbių.
