Gegužės 17 dieną visai vasarai uždarius centrinį Kauno pilies žiedą bei P.Vileišio tiltą, vairuotojai susidūrė su bene didžiausiais iki šiol eismo iššūkiais mieste.
Remontams įsibėgėjus, Kauno miesto savivaldybė tikino, kad situacija gatvėse įtempta, bet valdoma, žadėta, kad darbai truks iki rugsėjo 1-osios, kada eismo srautas mieste staigiai išauga.
Rodos, tas terminas gali nusitęsti.
Atkasė seną mūrą
Prabėgus kelioms savaitėms nuo remontų pradžios, Jonavos ir Šauklių gatvių sankirtoje, statybvietėje, buvo atkasti raudono mūro fragmentai, įsikišo archeologai ir architektai, kurie šiuo metu vis dar ruošia radinių įvertinimo ataskaitą.
Paveldosaugininkai teigia, kad savivaldybė neatliko visko, ką privalėjo.
Savivaldybė paskubėjo, bet gavo už tai per galvą.
Kaip susiklosčiusią situaciją įvertino Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė, „savivaldybė paskubėjo, bet gavo už tai per galvą“.
„Mūsų sąlygose parašyta, kad prieš vykdant žemės kasimo darbus, reikia atlikti archeologinius tyrimus, darbų metu archeologai privalo dalyvauti. Padarė kazusą.
Jei būtų savivaldybė visiems darbams nupirkusi vieną archeologą, jis iškart atėjęs kiekvieną darbą atskirai žiūrėtų. O kadangi savivaldybė nenupirko, kiekvienas rangovas turėjo tuo rūpintis. Tačiau archeologą, kuris tyrimus atlieka tik šilumos tinklų rekonstrukcijos vietose, pasamdė vienintelis rangovas – „Kauno energija“, – probleminę situaciją perteikė A.Naureckaitė.
15min primena, kad vykdant kapitalinį remontą, pajėgas sujungė bendrovės „Kauno vandenys“ ir „Kauno energija“ – atnaujina šilumos bei nuotekų tinklus, „Kauno autobusai“ dėmesį skiria kontaktiniam tinklui, o „Kauno gatvių apšvietimas“ įrenginėja modernius LED šviestuvus.
Vyko darbai visai ne tose vietose, kur galima.
Kapitalinį P.Vileišio tilto, Kauno pilies žiedo ir jo prieigų remontą, kurio vertė siekia apie 3 mln. eurų, atlieka konkursą laimėjusi AB „Kauno tiltai“.
Kasimai be archeologinių tyrimų
Pasak A.Naureckaitės, atvykęs į statybvietę, „Kauno energijos“ pasamdytas archeologas Vytautas Vingis pamatė, kad vyksta darbai visai ne tose vietose, kur galima.
Jis turėjo archeologinių tyrimų projektą tik šilumos tinklų vietose. Archeologas informavo KPD, kad Pilies transporto žiede vykdomi žemės kasimo darbai neatlikus archeologinių tyrimų.
„Gegužės pabaigoje atvykau patikrinti, užfiksavau, kas padaryta be archeologinių tyrimų. Darbai vykdyti „Kauno vandenų“ ir „Kauno autobusų“ darbų zonoje. Archeologų šios įmonės neturėjo. Kaip ir „Kauno keliai“, bet jie „nusiiminėjo“ tik paviršių. Per tą laiką, kol aš sustabdžiau darbus žiede ir liepiau atlikti archeologinius tyrimus, „Kauno vandenys“ ir „Autokausta“ jau „įlindo“ į Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžą“, – paaiškino KPD atstovė.
Kaip teisinasi rangovai? Visi jie įsirašę tokį sakinį: tuo turėjo pasirūpinti savivaldybė.
Paklausta, koks savivaldybės vaidmuo šioje painiavoje ir ar darbų užsakovai žinojo apie archeologinių tyrimų būtinumą, ji patikino, kad savivaldybė yra gavusi visų jos rašytų reikalavimų kopijas, žinojo situaciją ir ją kontroliavo.
„Savivaldybė žino, kad aš stabdau darbus Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžoje ir reikalauju archeologinių tyrimų Kauno pilies žiede. Bet apkaltinami šiuo atveju yra rangovai, kadangi jie negali dirbti be visos dokumentacijos, kurią priklauso turėti.
Kaip teisinasi rangovai? Visi jie įsirašę tokį sakinį: tuo turėjo pasirūpinti savivaldybė. O savivaldybę, matyt, spaudė terminai darbus baigti iki rugsėjo 1 dienos. Galbūt savivaldybė visiems rangovams pažadėjo, kad bus tie leidimai, bus suderinti projektai, todėl rangovai ramiai sau vykdė darbus?“ – spėjo A.Naureckaitė.
Trims įmonėms skirtos baudos
Žemės kasimo darbus Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankirtoje (rangovams, kurie vykdo vandentiekio trasoje žemės kasimo darbus ir šviesoforų bei troleibusų poreikiams būtinų stulpų įrengimo vietose) ji sustabdė birželio 11 dieną.
Tuomet minėtas archeologas, pasak KPD atstovės, gavo antrąjį leidimą (parengtas tyrimų projektas ir lietaus nuotekų remonto vietose) – jį, tiesa, kiek pavėluotai, pasamdė „Kauno vandenys“, bet tik atlikti tyrimus lietaus nuotekų tinklo vietose, ne vandentiekio ir ne kanalizacijos tinkluose.
„Sustabdyti darbai tose vietose, kur archeologas nurodė, kad ten yra netirta. Bus atliekami tyrimai. Tas fragmentas, kur buvo prieš 2 savaites atkastas, jį apžiūrėjo atvykusios architektės ekspertės.
Tokia tvarka: jei atsidengia mūras, jį turi įvertinti architektai ekspertai. Išvadų, ar vertingi radiniai, ar ne, dar nežinau“, – patikino A.Naureckaitė, įvardijusi, kad KPD Kauno teritorinis skyrius dar gegužės 31 dieną surašė reikalavimą stabdyti žemės kasimo darbus ir atlikti archeologinius tyrimus.
Paklausta, ar radiniai gali turėti įtakos darbų terminų pratęsimui, ji patikino, kad apie naujus kasimo darbus negali būtų nė kalbos, galima tik nusikasti viršutinį sluoksnį.
„Birželio 15 ir 16 dienomis surašiau du administracinio nusižengimo protokolus už tai, kad žemės kasimo darbai vykdomi be archeologinių tyrimų. Surašyti jie UAB „Senoji Varėnė“ (samdo „Kauno vandenys“) bei įmonei „Autokausta“. Birželio 17 dieną protokolas bus surašytas ir UAB „Energosistemos“ (samdo „Kauno vandenys“).
Juridinių asmenų atstovams gresia bauda iki 1,5 tūkst. eurų. Savivaldybei pasakyta, kad kalbintų tą patį archeologą Vytautą Vingį, jog šis trečią leidimą išsiimtų“, – birželio 16 dieną 15min paaiškino A.Naureckaitė.
Juridinių asmenų atstovams gresia bauda iki 1,5 tūkst. eurų.
Pasak jos, gali būti, kad dalis archeologų tiriamos medžiagos jau yra sunaikinta.
„Visi viską, kaip vykdomi darbai Senamiestyje, paveldo zonoje, žinojo. Miestas, matyt, negali sustoti, spaudžia terminai. Tokia savivaldybės logika: ji nori padaryti greitai darbus, bet tas greitai atsiremia į reikalavimus. Paskubėjo, bet gavo ir per galvą“, – reziumavo specialistė.
KPD Kauno skyriaus vedėjas: „Lobių nėra“
KPD atstovė spaudai Jūratė Mičiulienė patikino, kad šios istorijos detales gerai žino KPD Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus. Ji tik informavo, kad KPD Kauno teritoriniam skyriui pavesta užtikrinti, jog būtų išplėstas archeologinių tyrimų mastas ir rasti radiniai būtų vertinami archeologo.
„Reikalinga išplėsti archeologinių tyrimų projektą ir išsiimti leidimo papildymą“, – paaiškino J.Mičiulienė.
Pats S.Stoškus 15min pasiūlė kreiptis į archeologą V.Vingį.
S.Stoškus: Lobių nėra. Plytos, šiukšlės ir tiek.
„Nėra jokių įdomių radinių, neturiu kuo pasigirti. Lobių nėra. Plytos, šiukšlės ir tiek“, – laiške žurnalistei birželio 11 dieną radinius, nors dar vyksta tyrimas, įvertino S.Stoškus.
15min susisiekė ir su archeologu V.Vingiu. Šis patvirtino galiojančią praktika: jei darbai vykdomi Senamiesčio saugomoje teritorijoje, prieš žemės judinimo darbus arba jų metu, priklausomai nuo aplinkybių, reikalingi archeologiniai tyrimai.
„Iki šios rekonstrukcijos archeologiniai tyrimai Kauno pilies žiedo zonoje nebuvo atlikti, o turėjo būti. Kasė tranšėjas sovietiniais laikais, nelabai kam tuomet rūpėjo. Nemeluokim, nelabai kažkam rūpi ir dabar (archeologiniai tyrimai ir tai, kas atkasta – aut. past.)“, – bendrą požiūrį perteikė jis.
Archeologas paaiškino, kad turi sutartį su „Kauno energija“, kuri kreipėsi dėl tyrimų.
„Buvo numatyti darbai tik virš šilumos trasų, bet kai aš atvykau į vietą, jau realiai ten, kur atkasti mūrai, buvo viskas iškasta. Išsivalėme vietą, kas likę, nes didžiąja dalimi lietaus nuotekos jau buvo padarytos ten, atkasėme mūrus, užsifiksavom, išsikvietėm architektę, kad įvertintų jų būklę. Kai gausim architektūros tyrimų ataskaitą, kreipsimės į KPD dėl vertingųjų savybių nustatymo. Dabar ta vieta, kur atkasti mūro fragmentai, yra užkasta“, – įvykių eigą nupasakojo archeologas.
Teigia, kad sureaguota pavėluotai
Paklaustas, kodėl niekam nekilo klausimų, ar nereikia archeologinių tyrimų, atliekant Kauno pilies žiedo rekonstrukciją, jis atsakė, nežinantis, tačiau taip, kaip nutiko, neturėtų būti.
„Gegužės 24 dieną pateikiau KPD medžiagą dėl galimų kasimo darbų be archeologinių tyrimų. Kiek žinau, birželio 11 dieną pristabdė darbus KPD. Tol, kol neatliks tyrimo archeologai.
Ar visa ši istorija darys įtaką rekonstrukcijos baigimo terminams? Sunku pasakyti.
Supraskit, archeologo įsikišimas užtrunka: kol gaunam leidimą, parašom projektą... Nėra taip, kad susiplanuoja įmonė darbus pirmadienį, paskambins mums penktadienį ir mes galėsime pradėti darbuotis.
Ar visa ši istorija darys įtaką rekonstrukcijos baigimo terminams? Sunku pasakyti. Jei savivaldybė būtų išsiaiškinusi anksčiau, kad reikia tyrimus atlikti, jie būtų atlikti anksčiau, rekomendacijos parengtos anksčiau, o dabar – pavėluotai sureaguota. Archeologų darbas nėra, kad vieną dieną pasižiūrim ir baigta. Kartais reikia kastis į 2–4 metrų gylį, kad išsiaiškintume, kas yra“, – patikino archeologas, pripažinęs, kad ši situacija – paini.
Pasak jo, reikėjo atkreipti dėmesį į tai anksčiau: kai suplanavo, kad darys Kauno pilies žiedo rekonstrukciją, iš pradžių turėjo leisti archeologams atlikti savus tyrimus.
Savivaldybė: darbai sėkmingai tęsiami
Situaciją pakomentavo ir Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Pasak jo, statinių liekanos aptiktos archeologinių žvalgymų metu, atliekant šilumos tinklų renovaciją.
„Dabar atliekami architektūros natūros tyrimai, renkama informacija apie atkastą mūrą. Po tyrimų visa informacija bus teikiama Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai prie KPD, kad priimtų sprendimą dėl teisinės apsaugos suteikimo“, – teigė A.Pakalniškis.
Atkastas mūras, anot jo, yra atokiau nuo darbų zonos ir rekonstrukcijai nekliudo, todėl darbai sėkmingai tęsiami. Visi požeminiai darbai neva vyksta su nuolatine archeologų priežiūra.
Savivaldybė: Darbai sėkmingai tęsiami.
Perklausus, kodėl KPD ir archeologas tuomet tvirtina priešingai, kodėl baudomis apdalijami samdyti rangovai, savivaldybė atsiuntė komentaro papildymą. Jame aiškinama, kad Pilies žiede ir jo prieigose dirba ne viena bendrovė, todėl ir rangovų skaičius – kone dviženklis.
„Kauno savivaldybė užsakė tik kelio remonto darbus, kuriuos atlieka rangos konkursą laimėjusi bendrovė „Kauno tiltai“. Derinant projektą buvo gautas KPD leidimas vykdyti darbus viršutiniame sluoksnyje ir virš esamų požeminių tinklų be archeologų priežiūros. Juolab kad užsakytus darbus atlieka kompetentingi specialistai.
Dėl skirtingų rangos darbų bendro archeologo paieška nėra vykdoma. O ir savivaldybė nebuvo pasižadėjusi įmonių rangovams parinkti archeologų, kadangi rangovai šiuos specialistus samdo patys“, – patikino A.Pakalniškis.
Jo žiniomis, visi rangovai savo darbus vykdo esamų požeminių tinklų ribose ir nėra nustatyta padaryta žala kultūros paveldo vertybėms.
„Svarbu suprasti, kad Pilies žiedą ir jį supančias gatves dengia daugybė inžinerinių komunikacijų, todėl mūro fragmentai buvo rasti atliekant darbus esamose tinklų vietose. Vietoje, kurioje buvo atkastas mūro fragmentas, „Kauno vandenys“ operatyviai sureagavo ir sustabdė savo rangovų darbus iki kol archeologai atliks savo darbą.
Visi kiti darbai vyksta pagal grafiką“, – patikino A.Pakalniškis.
Savo kaltės neįžvelgia
Komentarą 15min atsiuntė ir rangovo „Kauno vandenys“ technikos direktorius Darius Gražys.
Teigti, kad rangovai kažką paslėpė, yra neteisinga, nes darbus vykdė tik esamų tinklų vietose.
Pasak jo, bendrovė pradiniame etape vykdė tik esamų šulinių – lietaus surinkėjų demontavimo / permontavimo darbus. Archeologijos paslaugas turinti „Kauno energija“ neva pirmoji iš įmonių pradėjo vykdyti kasimo darbus žemiau Kauno KVAD suderinto kasimo gylio, o „Kauno vandenys“ lygiagrečiai turėjo vykdyti esamų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbus uždaru ir vietomis atviru būdu.
„Pilies žiedas ir visos jį supančios aplinkinės gatvės yra pilnai padengtos esamomis inžinerinėmis komunikacijomis, kurios buvo įrengtos atskirais dešimtmečiais, kada nebuvo tokios galingos ir precizinės technikos, o darbai buvo vykdomi ir rankiniu būdu. Todėl teigti, kad rangovai kažką paslėpė, yra neteisinga, nes darbus vykdė tik esamų tinklų vietose.
Tuo pat metu, kai „Kauno energija“ savo darbų zonoje atkasė tam tikras archeologines liekanas, „Kauno vandenys“ pasirašinėjo paslaugų sutartį su ta pačia archeologines paslaugas atliekančia įmone. Turėdama paslaugos sutartį, bendrovė „Kauno vandenys“ visiškai pasitikėjo profesionalais ir netikrino, ar įmonė turi leidimą kasinėti, ar ne, todėl šioje vietoje savo kaltės tikrai neįžvelgiame“, – gynėsi „Kauno vandenų“ atstovas.
Pasak jo, buvo organizuojamas bendras archeologinių paslaugų pirkimas, kuris apėmė visų miesto komunalinių įmonių būsimų paslaugų poreikį. Kokie šio konkurso rezultatai, jis atsakyti negalėjo, nes pirkimo komisijoje nedalyvavo.
Nenusiteikę prieš paveldą
„Turime patikslinti, kad ir Pilies žiede, ir Šv. Gertrūdos gatvėse vyrauja mišri buitinių nuotekų sistema, kai yra sumaišyti buitinių ir paviršinių nuotekų tinklai. Dėl ko dalis nuotekų į gamtą gali patekti neišvalytos, o didžioji dalis lietaus nuotekų patenka į buitinių nuotekų tinklus ir keliauja į nuotekų valyklą, kartu apsunkindama jos darbą.
Mišrios nuotekų sistemos privalo būti atskirtos, kas būtent ir yra daroma Pilies žiede, Šv. Gertrūdos, Gimnazijos, A.Mackevičiaus ir kitose gatvėse. „Kauno vandenys“ jau 2017 metais pradėjo ES pagalba finansuojamo projekto įgyvendinimą ir sėkmingai tęsia jį toliau“, – paaiškino D.Gražys.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Kaune šiuo metu yra likę apie 17 kilometrų mišrios nuotekų sistemos, kuri turi būti sutvarkyta iki 2030 metų pabaigos, todėl bet koks gatvių remontas ar rekonstrukcija Kauno senamiestyje, Žaliakalnyje, visada bus susiję ir su mišrios nuotekų sistemos panaikinimu.
„Kauno vandenys“ tikrai nėra nusiteikę prieš paveldą, o tuo labiau nepasisako už jo naikinimą, tačiau tuo pat metu turi užtikrinti nenutrūkstamą vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą ir šalinti avarijas, gedimus nes tai įpareigoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas.
Ir šiuo atveju bendrovė užsakė rangovų darbus, kad tinklai būtų suremontuoti, rekonstruoti iki to momento, kuomet bus uždėta nauja gatvės danga. Visas šio projekto bendras tikslas yra darbus atlikti iki 2021 rugpjūčio, todėl rangovai ir turėjo dirbti intensyviau. Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, bendrovė yra sustabdžiusi savo rangovų darbus iki archeologai atliks tyrimą ir pateiks išvadas“, – patikino „Kauno vandenų“ atstovas.
„Kauno vandenys“ tikrai nėra nusiteikę prieš paveldą, o tuo labiau nepasisako už jo naikinimą, tačiau tuo pat metu turi užtikrinti nenutrūkstamą vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą.
Užklausas 15min išsiuntė ir KPD nubaustiems rangovams: „Autokaustai“, „Senajai Varėnei“ bei „Energosistemoms“. Gavę atsakymus, šią publikaciją papildysime.
Radinių aplink netrūksta
15min primena, kad ėmus tvarkyti šalia Kauno pilies žiedo (gal 300 metrų pėsčiomis) esantį Kauno seserų benediktinių vienuolynui priklausantį pastatą, praėjusių metų vasaros pabaigoje buvo atkasta tikrų tikriausia archeologinė mįslė – sienos, manoma, kadaise juosusios Kauną, dalis.
Kaip tuomet teigė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas, iki šiol rašytiniuose šaltiniuose keltos tik versijos, kad galimai šioje vietoje galėjo driektis siena.
„Pačios plytos, ekspertų teigimu, yra tokio pačio formato, kaip ir Kauno pilies, tad siena galėjo stovėti tarp XIV ir XVII a. Reikia platesnių tyrimų. Ilgą laiką manyta, kad išlikusi tik mūrinė sienos dalis, vadinamasis malūnininko bokštas, kuri matoma prie Kauno valstybinio muzikinio teatro. Jei pasitvirtintų, kad čia tikrai atkasta miestą juosusios sienos dalis, tai būtų nemaža sensacija.
Buvo manoma, kad daugiau mūrinės sienos ir nėra buvę, kad kitos atkarpos buvusios medinės. Ši atkasta vieta prašosi tolimesnių tyrinėjimų“, – pernai vasarą teigė S.Rimas.
15min šia proga pasidomėjo, kuo baigėsi pernai atrastos sienos archeologiniai tyrimai. Paaiškėjo, kad sensacijos, deja, nėra.
Benediktinių vienuolynui priklausančios klebonijos archeologinius tyrimus atliko archeologas Vismantas Muralis, patikinęs, kad atkasta buvo tikrai ne Kauno miesto gynybinė siena, o tiesiog buvusios tvoros, XIX a. juosusios vienuolyno kompleksą, pamatinė dalis.
„Kai XX a. pradžioje statė kleboniją, panaudojo buvusios tvoros pamatus. Kam ardyti pamatus, jei galima ant jų statyti“, – paaiškino archeologas.
