Vakar išsimaudęs jūroje ir šiandien lydimas nuotaikingos Demokratinės mokyklos komandos Nerijus nubėgo savo 11–ąjį maratoną. „Karštas ir ilgas bėgimas“, – trumpai distanciją apibūdina jis.
Tiesa, kaitrios dienos plungiškiai neišsigando – paskutiniuosius kilometrus iki Plungės drauge su Nerijumi bėgo gal pusšimtis Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos ir Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių.
Labai smagu, kad jie atvirai reiškė savo mintis, ir ne tik tie, kurie priklauso mokyklos tarybai, bet ir kiti, atėję į susitikimą.
Pasak susitikime dalyvavusios Demokratinės mokyklos mokyktojos Justės Kubertavičiūtės, „Ryto“ vaikai pasirodė labai drąsūs ir šviesūs. „Labai smagu, kad jie atvirai reiškė savo mintis, ir ne tik tie, kurie priklauso mokyklos tarybai, bet ir kiti, atėję į susitikimą.
Mokiniai sakė, kad mokyklojedžiaugiasi galimybe įgyvendinti savo idėjas, pavyzdžiui, organizuoti renginius, bet kartu ir išreiškė norą daugiau ir šilčiau bendrauti su mokytojais. Kalbėjomės susėdę ratu, tai jie sakė: „Mums labai norėtųsi tokio rato ir su mokytojais“, – įspūdžiais dalijosi Justė.
1 pokytis: žodis moksleiviams
Nerijus yra jau ne kartą akcentavęs, kad labiausiai valstybinėse mokyklose trūksta pokalbių su mokiniais – ne apie geresnius pažymius, egzaminus, ar profesijos pasirinkimą, bet apie tai, kaip jie jaučiasi mokykloje, kas jiems pamokose patinka, o kas – nuobodu, ko jie tikisi iš pamokų ir mokytojų. Todėl pirmasis pokytis švietimo sistemoje turėtų būti privalomi moksleivių susitikimai su mokytojais ir administracija, kur visi turėtų progą pasisakyti.
„Būtina atrasti mokyklai priimtiniausią formatą tokiems pokalbiams: ar tai būtų seniūnų arbatėlės su direktore, ar po keletą atstovų iš klasės ateitų su vadovybe pasikalbėti, o galbūt galėtų būti išnaudojamos klasės valandėles, kurios dabar neretai naudojamos namų darbams paruošti ar techninei informacijai perduoti. Svarbiausia, kad tokie susitikimai būtų ne apie akademinius dalykus ir būtų organizuojami periodiškai“, – siūlo Nerijus.
Svarbiausia, kad tokie susitikimai būtų ne apie akademinius dalykus ir būtų organizuojami periodiškai.
Kad tokie pokalbiai vyktų, svarbu ir mokyklos vadovybei pripažinti, kad jie reikalingi ir mokykloje yra keistinų dalykų. „Pasitaiko atvejų, kai direktorius teigia, kad jo kabineto durys visad atviros, bet paklausus moksleivio, ar jis ryžtųsi užsukti pas direktorių, šis tik išsigandęs papurto galvą.
Arba moksleiviams bandant išsakyti problemą, administracija puola gintis ar teisintis, dar geriau – „nurašo“ viską kartų konfliktui. Tačiau jei mokinys sako, kad problema yra, vadinasi, ji yra ir situacijos neigimas tik leidžia tai problemai toliau egzistuoti, o ne būti sprendžiamai“, – įžvalgomis dalijasi Nerijus.
2 pokytis: administracijos atskaitomybė prieš mokinius
Ne mažiau svarbus ir grįžtamasis ryšys – administracijos reagavimas į mokinių išsakytas mintis. „Atskaitomybė yra svarbi, nes ji parodo, kad mokiniai tikrai išklausomi. Todėl mokyklų vadovybė turėtų išsakytas moksleivių mintis ir idėjas pasistengti įgyvendinti, o jei to nepavyksta padaryti – paaiškinti, kodėl.
Galbūt mokyklos vadovams tokia mintis atrodo baisi, nes vaikai gali prisigalvoti nežinia ko, bet iš patirties galiu pasakyti – vaikai nepuola prašyti kažkokių neįgyvendinamų dalykų. Dažniausiai jų norai būna paprasti, pavyzdžiui, kad būtų tualetinio popieriaus mokyklos tualete. Tai tokias problemas išspręsti tikrai nėra sudėtinga ir kartu nuo jų lengva pradėt didesnius pokyčius mokykloje“, – sako Nerijus.
Jis pataria nebijoti pasiteirauti moksleivių nuomonės ir su ugdymu susijusiais klausimais. „Vienoje mokykloje moksleiviai iškėlė problemą, kad nėra pakankamai būrelių, o administracija argumentavo, kad siūlo jų pakankamai, tik niekas nelanko. Besikalbant paaiškėjo, kad siūlomi ne tie būreliai, kurie moksleiviams įdomūs. Tai viskas, ko šitoje situacijoje reikia – atsižvelgti į moksleivių interesus, nes būreliai skirti jiems“, – teigia Demokratinės mokyklos vadovas.
3 pokytis: biudžetas mokinių idėjoms
„Žinau, jog mokyklos lengvai kontrargumentuotų šį pasiūlymą sakydamos, kad taupo kiekvieną centą ir pinigų nepakanka būtiniausiems dalykams. Bet vėlgi, pradedi kalbėti su moksleiviais ir paaiškėja, kad pinigų sutvarkyti gėlynui prie mokyklos ir iškloti trinkeles atsirado, nors moksleiviams tai nėra tiek svarbu, kiek, pavyzdžiui, gražus piešinys koridoriuje ant sienos ar dviračių stovas.
Tai jei mokyklos biudžete atsirastų nors minimali dalis, skiriama mokinių idėjoms įgyvendinti, tai būtų mažas žingsnelis geresnių santykių su moksleiviais link“, – pasakoja Nerijus.
Tokiu atveju, kai mokykla tikrai negali skirti pinigų, Nerijus ragina įtraukti dažnai pasyvesnę mokyklos bendruomenės dalį – tėvus. „Gal pas kažką garaže stovi nereikalinga sofa ar atliekamos garso kolonėlės, o gal kažkas gali sukalti koridoriuje lentynas, kur būtų laikomos knygos – nereikia pamiršti, kad kiekviena mokykla turi didelį kapitalą žmogiškųjų resursų, kuriuos galėtų išnaudoti“, – siūlo bėgikas.
