Demokratinės mokyklos Vilniuje vadovui velnio tuzinu pažymėtą maratoną padėjo įveikti Albertas Lakštauskas – švietimo politikas ir aistringas bėgikas. „Kaip ir aš, Albertas puikiai supranta aistrą ir bėgimui, ir švietimui, todėl buvo labai smagu, kad visą maratoną įveikėme drauge“, – pasakoja Nerijus.
Likus keletui kilometrų prie Šiaulių aplinkkelio prie jų prisijungė ir dvi bėgikės – mamos iš „Bėgimo klubo“ Šiaulių skyriaus, susižavėjusios akcijos idėja ir norėjusios išreikšti palaikymą.
Artėjant prie Aukštelkės, Nerijų pasitiko gausus būrys Aukštelkės moksleivių, mokytojų ir mamų. Visi jie dalyvavo ir susitikime, kuris vyko lauko klasėje. „Aukštelkės mokykloje lankausi jau trečią kartą, nes drauge su jais vykdėme projektą: diegėme demokratinio ugdymo principus. Mokyklos administracija yra labai aktyvi, šiuolaikiška, norinti keistis ir įtraukianti moksleivius į mokyklos kūrimą. Kaskart džiaugiuosi matydamas, kaip mokykla šviesėja ir tobulėja“, – sako Nerijus.
Pasak jo, iškart pasijautė, kad vaikai Aukštelkėje – laisvesni ir drąsesni. Dar vienas džiuginantis dalykas – kad mokykloje aktyviai veikia ne tik vaikai, bet ir tėvai. „Mokinių mamos sakė praleidžiančios daug laiko ir net nenorinčios išeiti – taip gerai jos pačios jaučiasi mokykloje“, – teigė Nerijus.
Skambutis – nereikalingas
Kiek daugiau nei šimtą moksleivių talpinanti Aukštelkės mokykla – galbūt net vienintelė Lietuvoje valstybinė mokykla, kuri gali drąsiai teigti gyvenanti demokratinio ugdymo principais. Viso pasaulio demokratinėse mokyklose jie yra pagrindiniai du: tai demokratinis mokyklos valdymas, kuriame lygiomis teisėmis dalyvauja tiek vaikai, tiek mokytojai, ir moksleivių įsitraukimas į savo ugdymo turinio kūrimą.
Mokinių mamos sakė praleidžiančios daug laiko ir net nenorinčios išeiti – taip gerai jos pačios jaučiasi mokykloje.
Aukštelkės mokykloje organizuojami visuotiniai mokinių ir mokytojų susirinkimai, kuriuose sprendžiami patys įvairiausi bendruomenei aktualūs klausimai: nuo to, ką mokyklai nusipirkti, kokios turėtų būti taisyklės ir nuobaudos jų nesilaikant, iki to, ar reikia skambučio.
Pastarajam, beje, mokiniai pasakė „ne“ ir mokykla nuo šiol gyvena be jo. Kaip? „Labai normaliai – nei kažkas vėluoja į pamokas, nei ką. Moksleiviai vienas kitam primena, kad jau baigėsi pertrauka. Neseniai apsilankiau mokykloje, kur yra skambutis, tai net pasimečiau jį išgirdusi“, – pasakoja Aukštelkės mokyklos mokytoja.
Ji tikina, kad toks valdžios persiskirstymas, kuomet mokyklos klausimus sprendžia ne vadovybė, o įtraukiami ir moksleiviai, tikrai negresia chaosu ar anarchija. „Pagarba moksleivio pasirinkimui dar nereiškia taisyklių nebuvimo, suaugusieji tai dažnai suprimityvina. Tačiau visad paprasčiau nurodinėti, nei įtikinti“, – teigia V. Šarauskienė.
Dėmesys patyrimui
Kitas dalykas, kuo išsiskiria Aukštelkės mokykla – netradicinis ugdymo turinio ir formos organizavimas. 5 – 8 klasių moksleiviai čia vykdo asmeninius projektus, kuriems keliamas pagrindinis tikslas – sąsaja su tyrinėjimu. „Tie projektai – patys įvairiausi: nuo akmenų mūsų apylinkėse tyrinėjimo iki mokymosi švilpauti septynių aplink gyvenančių paukščių balsais. Svarbiausia – kad tema būtų įdomi pačiam moksleiviui ir kad jo darbas būtų grįstas stebėjimu, pažinimu, asmeninėmis įžvalgomis, o ne vien iš kažkokių informacijos šaltinių surinkta informacija“, – atskleidžia pašnekovė.
Pasak jos, mokykloje nesibaiminama ir mokymose procese apjungti skirtingų klasių moksleivius. „Nebijome maišyti klases – pas mus bendrai mokosi ir projektus drauge atlieka visų pradinių klasių mokiniai. Tiriame, kas jiems įdomu: kaip buvo pastatytas Dubysos kanalas ar kokius žaisliukus mėgsta jų augintiniai“, – vardija mokytoja.
Kiek sėkmės diegiant demokratinio ugdymo principus lemia tai, kad mokykla yra nedidelė? „Manau, kad pirmiausia tai idėjų ir vertybių klausimas. Tam tikri elementai didelėje mokykloje netgi lengviau įgyvendinami, kaip, pavyzdžiui, komitetai ar veiklų organizavimas. O mažesnėje lengviau priimami sprendimai, nors kartais trūksta žmogiškųjų išteklių. Taigi šiuo atveju nepriklausomai nuo mokyklos dydžio, sakyčiau, jog svarbiausia yra noras ir tikėjimas idėja“, – argumentuoja Aukštelkės mokyklos tarybos narė.